4 nuotr.Šeštadienį Kaune šeimai neabejingi žmonės dalyvavo nepolitinėje konferencijoje „Tradicinė lietuviška šeima:vertybė ar atgyvena?" Kaip buvo sutarta, žmonės nepolitikavo, neskelbė radikalių lozungų ir kalbėjo tik apie lietuviškos šeimos problemas.
Vienas organizatorių, šeimų psichologas Mykolas Truncė atkreipė dėmesį, kad ne vėjas, ne naudingos iškasenos, keliai yra didžiausias mūsų turtas, bet žmonės. O žmogus ateina iš šeimos, kuri pergyvena ne pačius geriausius laikus. Kasmet Lietuvoje išsiskiria 10 tūkst. porų. Išsiskiria kas ketvirta pora iš dešimties. Vidutinė santuokos trukmė - 12,5 metų.
„Kodėl poros skiriasi, jei tuokiasi iš meilės?" - retoriškai klausė M.Truncė ir pateikė įvairius šeimos modelius.
Paklusimo modelis, kai žmona nuo biblinių laikų paklūsta vyrui, bet dabar gali būt ir paklusimo modelis, kai vyras paklūsta žmonai. Tokių pavyzdžių, anot M.Truncės, turime ir Lietuvoje.
Dar kitoks, konkurencinis šeimos modelis susiformavo tada, kai 1948 m. buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Moterys tapo lygios vyrams ir tarp jų santuokoje prasidėjo konkurencija. Todėl sutuoktiniai santuokoje priešinasi, konkuruoja, konfliktuoja tarpusavyje, įžeidinėja vienas kito orumą, įrodinėdami, kuris yra teisus. Abu nenori nusileisti, nemoka tartis, nemoka bendrauti taikiai. Nors daug sveikesnis būtų Pastiprinimo modelis. Kai vyras ir moteris šeimoje vienas kitą sustiprina.
Ar verta ruoštis santuokai? Santykiai, kai tuokiamasi iš meilės, bet nepasiruošus, iš pradžių būna puikūs, vėliau - geri, dar vėliau - prasti (konfliktai, rūkymas, alkoholis, stresas), o dar vėliau gali tapti kriziniais (smurtas šeimoje, skyrybos, savižudybės ir t.t.).
O kiek nepasirengimas šeimai kainuoja mokesčių mokėtojams? M.Truncės teigimu, vyrų smurtas prieš moteris kainuoja 1,5 milijardo eurų per metus. Pats M.Truncė, sužinojęs šį skaičių, teigė buvęs labai nustebęs. Alkoholizmas kasmet kainuoja 214 mln. eurų, tyčiniai nužudymai - 69 mln. eurų, įkalinimo įstaigos - 57 mln. eurų ir t.t.
Naikina žmoguje žmogų galva kauneckas turite
Kai žmonės regi, jog santuokos netvirtos, vis mažiau nori tuoktis. Šį reiškinį pastebėjo vyskupas Jonas Kauneckas:
„Skyrybų statistika nėra tiksli, nes tik 30-40 proc. apklaustųjų pripažįsta normalią šeimą, o dauguma šeimos jau nepripažįsta. Jau 5 metus gyvenantys susidėję ateina ruoštis santuokai, o dauguma gyvena tik susidėję, todėl, jei nėra vedybų, tai gerėja ir skyrybų statistika.
Atėjo kartą pas mane moteris, sako: „Negaliu imti Komunijos". „O kodėl?" - klausiu. Sako - „Kad taip jau išėjo, gyvenu susidėjusi". Jis - vyras, niekada nevedęs, ji - niekada netekėjusi, kas trukdo tuoktis? O moteris atsako: "Tuoktis? Gal aš kvaila? Gal po metų aš jam nepatiksiu, ar jis man nepatiks. Nenoriu įsipareigoti visam gyvenimui". Ir taip gyvena apie 80 proc. jaunų žmonių.
Dar vienas dalykas - gyvena taip, kad apsisaugotų nuo pastojimo. O dėl to, kad Europos Sąjunga griauna masiškai žmoguje žmogų. Kai jam lieka tik malonumai ir turtai. Toks žmogus faktiškai jau sunaikintas."
Anot J.Kaunecko, Lietuvoje 18 proc. vaikų ruošiami priimti pirmąją Komuniją, o 82 proc. tėvų nereikia tikėjimo. Tik 8 proc. jaunimo priima ir sutvirtinimo sakramentą.
„Parodykite man gyvą homofobą
Dokumentinio kino kūrėjas, režisierius Saulius Beržinis pateikė istorinius lietuviškų šeimų modelius, bet iš pradžių pareiškė nemanantis, jog konferenciją surengė ir joje dalyvauja kažkokie „homofobai":
„Esu pripažintas Lietuvos Tolerancijos žmogumi 2004 metais, o 2018-aisiais gavau Europos humanisto titulą, bet socialiniuose tinkluose sulaukiu lavinos priekaištų, kaip Tolerancijos žmogus gali dalyvauti homofobų sambūriuose, šokti pasiutpolkę su homofobais. Man šita (homofobo - aut. past.) sąvoka nesuprantama. Pakelkite salėje ranką, kas esate homofobas, norėčiau pirmą kartą gyvenime pamatyti gyvą homofobą.
Sako - dalyvauji sambūryje, kuriame dalyvauja Streikus (viešosios įstaigos „Kuriu Lietuvai" vadovas Simonas Streikus - aut. past.).Bet aš nepažįstu jokio Streikaus. Kitas dalykas - prieš kelias dienas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Valdas Tutkus davė interviu, kuriame pateikė tokius visuomenės apklausos duomenis - buvo klausiama, ką darytumėte, jei rusai įžengtų į Lietuvą. Būkim „biedni", bet teisingi, jie gali ateiti.
Mano nuomone, šito karo neišvengsime, bet tik 14 proc. apklaustųjų atsakė, kad kovotų su ginklu, todėl pirmiausiai yra prasmė pajudėti nuo 14 proc. ribos, kad būtų 16 proc., o toliau vis daugiau. Laiko liko nelabai daug, todėl pirmiausiai reikėtų pradėti labai prasmingai dėlioti šeimos tradicijas ir netradicijas.
Ar tėvas, kuris muša mamą, geria, o vis vien virš šeimos kabo tradicija, kad mama turi jam paklusti - ar smurtaujantis tėvas yra mūsų tradicija? Siūlyčiau pakoreguoti, kurios šeimos tradicijos yra vertybinės, o kurios šeimos tradicijos yra atgyvenos. Tauta ir valstybė prasideda šeimoje. Šeimos misija - pratęsti Tautą. Turime užauginti sveiką, drąsų žmogų ir suprantantį, kad Tėvynę reikia ginti ginklu, o ne pareiškimais.
Mano anūkai šeši - jie visi priklauso tam 14 proc. apklausos, kurie Tėvynę gintų ginklu. Kad vaikas būtų sveikas, blaivus ir eitų ginti Tautos - tai yra „ikižalgirinė" tradicija, o po to sekė baudžiava - reikėjo pritaikyti vaiką feodalinės valstybės išlikimui. Toliau buvo tarpukario Lietuva, su vidurine klase, nesvetima vakarietiškoms vertybėms, kuri jautė atsakomybę Tėvynei, jautė poreikį šviestis ir matyti gyvenimo perspektyvą Vakaruose.
Tarpukario Lietuvos šeima puikiai su tais iššūkiais susitvarkė ir tai vėliau įrodė pokario Lietuvos partizanų kovos. Sovietinių laikų šeima irgi turėjo poveikį - išugdė Lietuvos valstybingumo poreikį, jo prasmę Tautai. Kitaip žmonės nebūtų gynę savo valstybės Sauso 13-ąją. Visi šitie slenksčiai buvo tradicinės šeimos egzaminai ir ji juos garbingai atlaikė. O dabar reikia ruošti Lietuvos šeimą Rusijos agresijai."
Prigimtinės šeimos naikinimo etapai
Istorikas, teisininkas Ramūnas Aušrotas siūlė nevadinti šeimos tradicine, nes tai atveria kelią kalbėti apie netradicines šeimas:" Siūlyčiau šeimą vadinti prigimtine arba tiesiog šeima."
Habilituotas mokslų daktaras Gediminas Merkys priminė dar vieną prigimtinių šeimų nuvertinimo priežastį. Šeima yra nacionalinės valstybės ląstelė, o nacionalinės valstybės yra kliūtis globaliam verslui. Todėl žmones, ginančius šeimą ir nacionalinę valstybę, bandoma marginalizuoti.
Ūkininkas, Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narys Marijus Čekavičius juokavo, kad jei Dievulėlis būtų norėjęs vienos lyties santuokų, jis iš Adomo šonkaulio būtų sukūręs ne Ievą, bet antrą Adomą ir žemėje mūsų visų dabar nebūtų. Be to ir Nojus per biblinį tvaną gabeno savo arkoje patinus su patelėmis, o ne patinus su patinais. Ir dabar turime pareigą eiti už valstybę-valsčių-valstietį-šeimą.
Viešosios įstaigos „Kuriu Lietuvai" vadovas Simonas Streikus kalbėjo, kad dabar vyksta Trečiasis pasaulinis karas dėl šeimos. Pirmas etapas - seksualinė revoliucija. Antras - homoseksualių santykių normalizavimas. Trečias- homoseksualių santuokų įteisinimas. Ketvirtas - leidimas homoseksualioms poroms įsivaikinti, kūdikių pradėjimas mėgintuvėliuose. Penktas- mokymas mokyklose apie šeimų įvairovę. Kam šie etapai sukelia abejonę, tokie žmonės, S.Streikaus teigimu, pravardžiuojami homofobais.
