Senjorais rūpinsis fondas. Ne už ačiū

Įstatyme ketinama daugiau globos ir slaugos paslaugų teikti pasiligojusių neįgaliųjų, vienišų senolių namuose. Tai yra, labiau integruoti slaugos ir globos paslaugas, nes jų praktiškai atskirti beveik neįmanoma. Juk pasiligojęs senolis slaugomas ne tik ligoninėje, bet ir namuose. O ligoninėje taip pat ne tik slaugomas, bet ir globojamas. Tačiau šiuo metu už slaugą moka Valstybinė ligonių kasa, o už globą - šalies savivaldybės ir patys globotiniai.

Lietuvoje, kaip skelbia statistika, gyvena daugiau nei 600 tūkst, žmonių, vyresnių nei 65 metų. 85 metų sulaukusių ir vyresnių yra 73 116, o 95-ių ir vyresnių - 3803 senoliai. Vienišo žmogaus išmoką pernai gavo 220 tūkst. gyventojų.

Tikėtina, jog kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau jam, ypač jeigu yra pasiligojęs ir vienišas, susitvarkyti su savo buitimi. Kažkas jam turi padėti apsipirkti, sumokėti komunalinius mokesčius, palydėti į ligoninę, sutvarkyti namus, pasirūpinti, kad išgertų vaistus.

Todėl, visuomenei senstant ir vienišėjant, slaugos ir globos paslaugų tinklas ateityje turėtų tik plėstis.

Tenka primokėti už paslaugas

Šiuo metu piliečiai, slaugantys ir globojantys savo pasiligojusius ar pasenusius artimuosius, gali šiek tiek atsipūsti tik tuo atveju, jei pavyksta 4 mėnesiams paguldyti savo artimąjį į slaugos ligoninę. Tokia paslauga, apmokama ligonių kasų, suteikiama 4 mėnesiams per metus. O likusį laiką žmones, kuriems reikia globos, prižiūri patys artimieji. Arba lanko socialiniai darbuotojai.

Šią paslaugą iš dalies apmoka savivaldybės, o iš dalies - ir pats globojamas asmuo. Atsižvelgus į jo pensijos dydį, turtą bei globotinio šeimos finansines galimybes. Pavyzdžiui, Kaune mokėjimas už socialinę priežiūrą varijuoja nuo 12,5 Eur per mėn iki 124 Eur per mėn. Mokėjimas už dienos socialinę globą - nuo 12,5 Eur iki 130 Eur per mėnesį. Kauno miesto biudžete šiemet socialinei ir sveikatos apsaugai skirta 661 mln Eur.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apskaičiavo, kad praėjusiais metais Lietuvoje šimtui vaikų iki 15-os metų teko 134 pagyvenę asmenys. Pagyvenusiais laikomi asmenys, kurių amžius - 65 metais ir daugiau. Šia prasme jauniausias buvo Vilnius ir jo apskritis. Čia šimtinei vaikų teko tik po 70 pagyvenusių. O pagal šį rodiklį pačioje seniausioje Utenos apskrityje šimtui uteniškių vaikų teko net 286 pagyvenusieji.

Asociatyvi redakcijos nuotr.

Anot SAM, iš visų asmenų, sergančių demencija ar Alcheimerio liga, 99 proc. reikia ilgalaikės priežiūros paslaugų. Tokių paslaugų taip pat reikia 90 proc. senukų, negalinčių pasirūpinti savimi ir 20 proc. žmonių su negalia.

Steigs specialų fondą

Faktai konstatuoti. O ką daryti? Idealiu atveju, kaip rodo SAM atliktas tyrimas, savivaldybių teritorijoje reikėtų suformuoti komandas, sudarytas iš slaugytojų, socialinių darbuotojų, individualios priežiūros specialistų, socialinio darbuotojo padėjėjų be kitų specialistų.

Apmokėjimas už paslaugas būtų vykdomas specialaus fondo ir paties asmens lėšomis. Fondas būtų finansuojamas iš Privalomo sveikatos draudimo ir iš valstybės biudžeto.

Planuojama, kad šeimos gydytojas, nutaręs, kad pacientui reikia slaugos bei globos, parašytų siuntimą paslaugų teikėjui ir tai garantuotų paslaugos teikimą namuose ar slaugos įstaigose. Apmokėjimas už paslaugą būtų iš specialaus fondo ar slaugomo asmens lėšomis, o paslaugų aprėptį nustatytų savivaldybė.

Padeda visuomeninės organizacijos

Savivaldybės dažnai neturi tiek socialinių darbuotojų, kad galėtų pasirūpinti visais vienišais senoliais. Todėl pagalbą į namus teikia maltiečiai, „Caritas" bei viešosios įstaigos, sudariusios su savivaldybėmis sutartis ir suderinusios paslaugų įkainius. Mat įkainiai priklauso ir nuo savivaldybių finansinių galimybių.

Yra atvejų, kai žmonėms, kurių mėnesinės pajamos mažesnės nei 294 Eur, pagalbą į namus teikia nemokamai. O jei pajamos - 735 Eur ir didesnės, pagalbos kaina - 3,34 Eur per val. Tik gaila, kad valdiški socialiniai darbuotojai paprastai lanko senukus tik darbo dienomis ir neturi laiko per ilgai užsibūti. Per šventes vieniši senoliai lieka vieni. Prie radijo ar televizoriaus.

Tačiau būna ir malonių išimčių. Nacionalinis socialinės integracijos institutas vykdo „Senjoro" programą net 17-oje savivaldybių. Kaip pasakojo „Senjoro" programos vadovė Rugilė Bitautaitė, senjorais rūpinamasi nuo maisto gaminimo iki pragulų profilaktikos net iki 10 val. per parą ir 7 dienas per savaitę. R.Bitautaitė patikino, kad teisinės prielaidos sveikatos ir socialinių paslaugų asmens namuose teikimui yra jau dabar.

Tik, anot R.Bitautaitės, šių paslaugų prieinamumo ir plėtros problema yra ta, kad daug žmonių vis dar nežino apie galimybę gauti šias savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas paslaugas.

O Vyriausybės planuojamas ilgalaikės priežiūros fondo sudarymo ir administravimo mechanizmas, R.Bitautaitės teigimu, dar nėra aiškus, todėl kol kas neįmanoma įvertinti jo naudos.

Nenori mokėti pinigų

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas prisipažino nieko apie Ilgalaikės priežiūros įstatymo projektą dar negirdėjęs. Visgi I.Mačiukas sutiko, kad neįgaliųjų slaugą bei priežiūrą dar reikėtų tobulinti ir žmones labiau informuoti apie dabar jau veikiančias globos ir slaugos paslaugas.

„Buvo kalbų, - sakė I.Mačiukas, - kad žmogų, kuris slaugo savo artimą, reikėtų už šią veiklą įdarbinti. Kad jam kauptųsi darbo stažas ir nereikėtų ieškoti kitur uždarbio, kad galėtų išgyventi. Mūsų organizacija turi 64 skyrius ir jie konsultuoja savo artimuosius slaugančius ar vienišus pasiligojusius asmenis, kur jiems kreiptis pagalbos, kad gautų paslaugą.

Dalį paslaugos žmogus užmoka iš savo kišenės. Būna, kad ligonis nenori atiduoti tų pinigų. Jei savivaldybė sužino, kad jos teritorijoje gyvena apleistas senolis, tikrai nepalieka jo be globos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai aplanko".

Komentuoja Joniškio rajono Kepalių seniūnė, laikinai vadovaujanti ir Gataučių seniūnijai Laura VEIKALIENĖ:

Mūsų rajone problemų dėl senolių slaugos ar socialinės priežiūros nėra. Kepaliuose ir 8-ių valandų priežiūra skiriama, jei yra būtinybė. Labai platus spektras paslaugų - nuo asistento, laikinos priežiūros iki artimųjų atokvėpio paslaugos. Vienam gal reikia tik malkų parūpinti, o kitas žmogus gal jau ant patalo.

Girdėjome, kad nuo liepos bus sukonkretinta lankomoji priežiūra, asistento pagalba sukonkretinta. Bet mažiesiems rajonams svarbiausia ne senam žmogui grindis išplauti, o pavežėjimo paslauga. Joniškio rajonas pernai dalyvavo pavežėjimo paslaugos eksperimente.

Dabar laukiame šios paslaugos iš Vyriausybės kaip dovanos. Ji reikalinga ir kitiems provincijos rajonams. Nuo centro nutolusiems kaimams ši paslauga nepamainoma. Žmonės neprieštarautų ir šiek tiek susimokėti.

Senam, oriam žmogui, kuris dar vaikšto, dar susiruošia apsipirkti, vis vien sunku su pilnais krepšiais, lazda pasiramstant nueiti iš autobusų stotelės 400-500 m iki namų. O ir autobusai ne visur ir ne kasdien kursuoja. Joniškyje yra 4 taksi automobiliai, bet jų paslaugos brangios.

Didesniuose kaimuose dar mokykliniai autobusiukai važinėja, todėl žmonės į juos įsiprašo, kad pavežėtų. O ką daryti per moksleivių atostogas, vasarą? Kaimynų prašyti? Ne visi gali ir ne visi mašinas turi.