Kodėl Lietuvoje infliacija gerokai didesnė nei kitur?

20,5 proc. infliacija - ne pabaiga

„Eurostat" birželio 22 d. paskelbė naujausius duomenis apie metinę infliaciją euro zonos valstybėse. Mus su 20,5 proc. lenkia tik estai, o pusėje šalių ji nesiekia nė 10 proc.

Ekonomistai gąsdina, kad tai - dar ne pabaiga, mat naujausioje statistikoje neatsispindi nuo liepos drastiškai išaugusios dujų bei elektros kainos. Tačiau SEB ekonomistas Tadas Povilauskas LRT „Dienos temai" sakė, kad bent jau vėliau infliacijos lygis stabilizuosis. Tiesa, toje pačioje laidoje jam oponavo VU docentas Algirdas Bartkus.

„Pasakymas, kad rudenį skaičiai pas mus bus mažesni, yra nei apgaulė, nei neapgaulė, o tai, ką mes, ekonomistai, vadiname bazės efektu.

Dabar mes turime labai didelius procentus, nes lyginame visada su gana žemu kainų lygiu, kuris egzistavo 2021 m. pirmoje pusėje. O kai pradėsime lyginti su 2021 m. rugsėju, kai turėjome pirmąją energijos kainų šoko bangą, tai, žinoma, tie prieaugiai matematiškai mums atrodys tarsi mažesni. Bet žinokime vieną paprastą dalyką: kainų lygis, lyginant mėnesio prieaugius, bus tikrai didesnis. Tam yra daugybė priežasčių", - sakė A.Bartkus.

Kaip vieną priežasčių jis nurodė, kad ruduo bus naujo derliaus metas, o derlius bus gerokai brangesnis, kadangi jis bus užaugintas su naujomis sąnaudomis. Visų pirma, naudojant brangesnes trąšas. O dėl to brangs ir grūdai, pašarai. Šiems pabrangus brangs mėsa, nes gyvuliai ar paukščiai bus auginami juos maitinant brangiau ir t.t.

Jei vyriausybės nekaltos, visur infliacija turi būti vienoda

Tačiau tai nepaaiškina, kodėl būtent Lietuvoje infliacija yra antra pagal dydį. Juk tą patį derlių ir kitų šalių ūkininkai augina naudodami brangesnes trąšas. O ir energetinių išteklių kainų šoką patyrė visos mūsų regiono valstybės. Tai kodėl tada Lietuvoje infliacija viršija 20 proc., kai Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje bei kai kuriose kitose net ir euro zonos šalyse nesiekia nė 10-ies?

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Vakaro žinioms" sakė, kad šiais laikais kalbėti apie ekonomiką yra labai nedėkinga, nes dėl situacijos neapibrėžtumo sunku ne tik ką nors prognozuoti, bet ir paaiškinti.

„Tačiau jūs pats atsakėte į klausimą. Jei veikia tik globaliniai veiksniai, infliacija turi būti vienoda. Vadinasi, ją lemia ir nacionalinės ypatybės. Jei dar būtų lyginamos valstybės skirtinguose kontinentuose... O dabar lyginamos visos euro zonos šalys, kuriose net monetarinės sąlygos vienodos.

Vadinasi, kažką ne taip daro mūsų valdžia. Ką - reikia išsamios analizės, tačiau valdžia jos neužsako.

Bet aišku, kad mūsų mažmeninė prekyba yra oligopolinė ir reikia atsakyti, kodėl taip yra. Nes galimi įvairūs karteliniai susitarimai.

Deja, turime labai kosmonautišką Vyriausybę, kuri makroekonomikoje neišmano nieko. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kosmonautikoje labai aktyvi, ypač ministrė Aušrinė Armonaitė, o apie infliaciją, nemanau, kad ji ką nors išmano. Manau, kad problema - nesuvokimas, neturime Konkurencijos tarybos, kuri tyrinėtų, kaip čia su tomis monopolijomis bei oligopolijomis yra.

Trumpai galiu pasakyti: neturime makroekonominio valdymo. Turime nevalstybiškai mąstančią valdžią", - apibendrino P.Gylys.

Jam šypseną kelia kolegų ekonomistų bandymai spėti, kiek infliacija išaugs rudenį, nes niekas negali atspėti karo eigos, o ji lemia energetikos išteklių kainas.

„Tačiau kai sako, kad Lietuvoje infliacija didės dėl brangesnio derliaus... Juk ir kitų šalių ūkininkai naudoja brangesnes trąšas, todėl infliacija ir dėl šitos priežasties Lietuvoje neturėtų augti labiau nei kitur", - reziumavo profesorius.

Bijo prašyti patarimų

Parlamentaras, „valstiečių" šešėlinės vyriausybės finansų ministras Valius Ąžuolas stebisi valdančiųjų pasiteisinimais, esą infliaciją nulėmė tik pasauliniai dėsniai.

„Tai kodėl tada pas mus infliacija yra 20 proc., o kai kuriose kitose euro zonos šalyse - vos 6-8 proc.? „Eurostat" pateikiama statistika juos demaskuoja. Nafta - ta pati, dujos - tos pačios. Taip, infliaciją lemia ir pasaulinės tendencijos, tačiau kai jos dydžiai tokie skirtingi, akivaizdu, kad valstybė yra tiesiogiai atsakinga", - „Vakaro žinioms" sakė politikas.

Jis sakė nenorintis kapstyti giliai, todėl pateikė visiems žmonėms lengvai suprantamus kelis paprastus pavyzdžius.

„Mūsų Vyriausybė viską padarė, kad kompensuojamųjų vaistų priemokos būtų labai mažos ir gamintojai negalėtų užsikelti kainų. Atėjo dabartinė valdžia, tą tvarką sugriovė, ir gamintojai dabar kainas gali kelti kiek nori: žmonėms priemokos padidėjo ir po 4-5 kartus.

Ar tai neskatina infliacijos? Aišku, kad skatina. Jei anksčiau primokėdavai 10 eurų, o dabar turi primokėti 50, tai pabrangimas siekia 5 kartus. Tai - valdžios veiksmas.

Arba dėl elektros. Jei valdžia nebūtų per prievartą žmonių išvariusi jos pirkti iš vadinamųjų nepriklausomų tiekėjų, kilovatvalandė būtų pabrangusi iki 20-25 centų. O dabar - iki 40 centų. Nepriklausomi tiekėjai nesuinteresuoti kainų mažinti, nes kainą virš 24 centų valstybė kompensuoja. Ar tai ne valdžios veiksmas?

Kolega Seimo narys Remigijus Žemaitaitis seniai įrodė, kad kuro kainos, lyginant su naftos kainomis, yra užaukštintos apie 40 proc. Vyriausybės institucijos, Konkurencijos taryba turėtų aiškintis, kodėl taip yra. Bet nieko nedaro. „Orlen Lietuva" 3 mėnesius gamybos iš viso nevykdė, prekiavo iš atsargų, bet kaina stebuklingai pakilo.

Liūdniausia, kad Vyriausybė meluoja žmonėms, jog nuo jos niekas nepriklauso. Vengrai apribojo kuro kainas, lenkai du antiinfliacinius paketus patvirtino. Ukrainoje, kur vyksta karas, infliacija - tokio pat dydžio, kaip Lietuvoje. Valdžia sukūrė tokį chaosą, kad ekonomika veikia kaip karo sąlygomis", - baisėjosi V.Ąžuolas.

Pasak šešėlinio ministro, jei mūsų Vyriausybė nieko neišmano, tegul patarimų kreipiasi į valstybes, kurios geriausiai tvarkosi, kuriose infliacija yra mažiausia. Tačiau valdantieji bijo tai daryti, nes parodytų savo nekompetenciją. Jis priminė, kad „valstiečių" suformuota Vyriausybė, vos prasidėjus COVID-19 pandemijai, nepabijojo kreiptis į valstybes, klausdama, kokias priemones jos taikė ekonomikai gelbėti, kokios labiausiai pasiteisino.

Nesveikas optimizmas

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje taip smarkiai auga infliacija, - milžiniškas lietuvių optimizmas.

„Prieš keletą savaičių buvo paskelbtas ES šalių gyventojų lūkesčių indeksas. Paaiškėjo, kad lietuviai yra patys optimistiškiausi gyventojai visoje ES. Didžioji dalis ES gyventojų mano, kad metų pabaigoje bus didžiulė krizė, o tarp mūsų taip manančių nebuvo nė 10 proc., kai antrojoje vietoje (neatsimenu šalies) - per 20 proc.

Kadangi esame dideli optimistai, labai smarkiai vartojame nepaisydami, jog kainos yra labai sukilusios. Ir perkamumas pas mus didelis, ir poilsiui išleidžiame daug. Todėl pardavėjai gali sukelti kainas dar labiau.

Yra ir objektyvi infliacijos priežastis - kainas kelia padidėjusios energetikos kainos. Tačiau kita dedamoji - didelė paklausa, nepaisant infliacijos, leidžianti kelti kainas daugiau nei derėtų", - „Vakaro žinioms" sakė S.Besagirskas.

Jis prieš dvi savaites buvo parodoje Hamburge (Vokietijoje), tai važiuodamas automobiliu per Lenkiją pamatė, kokios ten kainos.

„Lenkijoje tos pačios prekės bei paslaugos trečdaliu ar net perpus pigesnės nei Lietuvoje, nors kokybe nenusileidžia. Jei lenkas, tiek pat mokėdamas už energetinius išteklius, gali produktą parduoti trečdaliu ar net perpus pigiau ir išgyventi, reiškia, kad pas mus kainos stipriai užaukštintos", - pastebėjo S.Besagirskas.

Ar tokį lietuvių optimizmą lėmė tai, kad Vyriausybė daug pinigų metė į rinką? O gal užkrėtė jos olimpinė ramybė, visiškai nereaguojant į infliaciją?

„Nežinau, kuo paaiškinti tokį keistą optimizmą. Hamburge kalbėjau su daug inžinerinių, elektronikos įmonių vadovų. Visi labai liūdnai vertina metų pabaigą. O Lietuvoje - puota maro metu.

Na, galbūt didelį vartojimą ir užsuka didelė infliacija? Nes jei žmogus turi susitaupęs 1000 eurų, skuba juos išleisti, nes galvoja, kad po metų jie bus nieko verti? O kai leidžiami pinigai, galima ir kainas didinti?" - svarstė S.Besagirskas.