PSO specialusis pasiuntinys Europai Vytenis ANDRIUKAITIS: Mus valdo žmonės, nepasiruošę valdyti

- Jei pasakyčiau, kad esate svečias Lietuvoje, supyktumėte?

- Kodėl svečias? Dažnai būnu Lietuvoje ir šiuo metu - taip pat. Mano darbai yra pasklidę po visur, bet ir Lietuvoje turiu darbo vietą. Organizuojame ir internetinę veiklą - seminarus, konferencijas ir taip toliau.

- Susidaro įspūdis, kad, kalbėdamas apie pandemijos valdymą Lietuvoje, prisilaikote svečio etiketo...

- Matote, šiuo atveju esu priverstas laikytis PSO specialaus patarėjo statuso; jis mane įpareigoja laikytis neutralumo. PSO yra ne politinė, o mokslo žiniomis bei rekomendacijomis paremta ekspertinė institucija, stimuliuojanti visuomenės sveikatos procesus, bet neturinti teisės įsiskverbti į šalių narių vidaus politiką. Todėl ir mano komentarai yra dalykiniai.

- Tad beviltiška klausti, kaip mūsų valdžios veiksmai atrodo Europos kontekste?

- Sutarkime, kad PSO organizacija nereitinguoja šalių narių, nesuskirsto į geras ir blogas, ir nepriekaištauja vienoms ar kitoms. Ji dalykiškai diskutuoja su šalimis narėmis ir siūlo sprendimus, rekomendacijas, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją. O epidemiologinė situacija priklauso nuo daugelio skirtingų dalykų. Ji yra veikiama begalės veiksnių - klimatinių, socialinių, urbanistinių, kultūros, taip pat įpročių ir kt., todėl PSO vienokiu ar kitokiu atveju rekomenduoja atitinkamus priemonių planus. Pvz., vadinamojo lokdauno, arba ilgalaikio suvaržymo, atveju, rekomenduojama po dviejų-keturių savaičių (ne daugiau) ieškoti kitų konkrečių priemonių, kurios pakeistų, papildytų arba sustiprintų tą lokdauną, atsižvelgiant į skirtingą žmonių elgseną įvairiose tautose. Socialinių įpročių valdymas yra labai sunkus ir jis kiekvienoje tautoje vis kitoks.

- Tąsyk ką jūs rekomenduotumėte mūsų Vyriausybei?

- Viena iš didžiųjų rekomendacijų - tai, kad reikia labai pasitikėti ir savivaldybėmis, ir verslu, ir akademine bendruomene, ir apskritai bendruomenėmis. Reikia iš tiesų suteikti žymiai daugiau atsakomybės ir sprendimų priėmimo teisės visoms savivaldybėms, nes jų epidemiologinės charakteristikos yra skirtingos. Vienas dalykas yra Vilnius su 700 ir daugiau tūkstančių gyventojų, atvažiuojančių ir išvažiuojančių, ir kitas dalykas - Skuodo savivaldybė arba, pvz., Zarasų. Todėl centralizuoti sprendimus visų atžvilgiu, sakyčiau, yra strategiškai netikslu. Reikia, kad daugiau darbo turėtų sanitarinės-epidemiologinės tarnybos, visuomenės sveikatos centrai bei mūsų medicininės įstaigos, jos galėtų turėti daugiau teisių valdant infekcinį procesą. Taip pat visiškai akivaizdu, kad su profsąjungomis, nevyriausybiniu sektoriumi, darbdavių, pramonininkų asociacijomis, Žemės ūkio rūmais ir pan. reikia išdiskutuoti komunikacijos, informacinės kampanijos strategiją. Trumpai tariant, patarimai būtų tokie: pasitikėjimo, teisingos komunikacijos, informacijos kampanijos didinimas, taip pat įjungimas ir naujų elektroninių registracijos priemonių ir, žinoma, labai aktyvi vakcinacijos kampanija.

- Ką tartumėt apie tokią taktiką vakcinų atžvilgiu: kiek Europa duos, tiek užteks?

- Jūsų žinutė „kiek duos, tiek užteks" yra iš klaidingos informacijos erdvės, nes Europos Komisijos planai yra paskelbti viešai. Yra užpirkta daugiau kaip du milijardai dozių bendromis pirkimo pastangomis, ir jos dabar perkamos periodiškai pagal gamintojų pateikiamus planus. Europos Sąjungoje yra 420 mln. gyventojų, vadinasi, užpirkta vakcinos net ir tam, kad biedni žmonės būtų vakcinuojami ir ekonomiškai atsiliekančiose valstybėse (ES padeda daugiau nei 93 valstybėms pasaulyje). Tai dabar iš kur ta jūsų frazė „kiek duos, tiek užteks"?

- Kodėl tad delsiama pradėti visuotinį skiepijimą?

- Palaukite, juk vyksta vakcinavimas, tiesa, kol kas po truputį, yra eilės, bet turbūt sutiksite, kad ir lietuviui, ir arabui, ir meksikiečiui, ir Jakutijos gyventojui reikia vakcinų. Kitos tautos taip pat pyksta, kad turtingesnės greičiau vakcinuojasi. Kol kas Lietuva, pagal vakcinavimo apimtis Europos Sąjungos kontekste, yra apie vidurį, vadinasi, - neblogai. PSO organizacija aiškiai sako, kad iki metų pabaigos reikia stengtis paskiepyti bent 80 proc. visų sveikatos darbuotojų ir 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o iki rudens - 70 proc. Europos regiono gyventojų. Dėl šios milžiniškos užduoties ir pasaulinis bendradarbiavimo mechanizmas, ir pasaulinė vakcinų gamyba atsidūrusi sunkioje padėtyje. Manot, kad žmonės Indijoje, Konge ar kitur patenkinti, jei turtingesnių šalių gyventojai vėl išlošia pandemijos atžvilgiu, o kiti paliekami numirti?

- Yra kilęs nemažas sąmyšis dėl skiepų: Danija nutraukia skiepijimą „AstraZeneca" vakcina, „Johnson&Johnson" vakcina sustabdyta. Ar yra kokių naujienų dėl „Sputnik V" vakcinos, kuri Lietuvoje laikoma kone hibridinio karo įrankiu?

- „Sputnik V" vakcina šiuo metu praeina Europos vaistų agentūros (EVA) patikros procedūrą. Jeigu ji bus įvertinta, kaip atitinkanti visus reikalavimus (ES turi aukštesnius vaistų gamybos praktikos standartus negu Kinijos, Rusijos, Indijos, Brazilijos ir netgi JAV farmacijų kompanijos), ji bus tokia pati vakcina kaip ir visos kitos. Tiesa, tarp milijonų pasiskiepijusių „AstraZeneca" yra pasitaikę labai retų komplikacijų dėl kraujo krešulių susidarymo, tačiau komplikacijų turi visi pasaulio vaistai. Tiek aspirinas, tiek valerijonas, jau nekalbu apie fiziologinį vandenį, - gali duoti komplikacijų. Nėra vaisto be pašalinio poveikio. Politikavimas vakcinų kontekste visuomet yra blogas dalykas. Danija dar nėra priėmusi galutinio sprendimo: ar jinai „AstraZeneca" vakcinuos norinčius, ar perleis tą vakciną kitoms šalims, ar dovanos trečiojo pasaulio valstybėms. Bet jau vien tas principas ignoruoti mokslą, Vaistų kontrolės tarnybą ir priiminėti politinius sprendimus yra abejotinas. Kai vieni komentuoja į vieną pusę apie „Sputnik V", kiti į kitą pusę apie „AstraZeneca" - išeina pigus demagoginis balaganas.

- Vadinasi, jūs nepateisinate nusivylimo medicinos mokslu, šiandien negalinčiu patikimai nei apsaugoti nuo koronaviruso, nei...

- Jūs visiškai neteisi. Tik medicinos mokslas ir gali apsaugoti nuo viruso, ir jeigu jūs susirgsite kokia nors liga, patariu kreiptis į gydytojus, ne į šarlatanus, ne į šamanus ir nepatariu gerti Uspaskicho vandens. Aš esu gydytojas ir jeigu žvilgtelsite, koks yra medicininės pažangos rodiklis nuo 1970 metų, kai aš pradėjau dirbti, iki dabar, įsitikinsite milžiniška medicinos mokslo pažanga. 1975 metais vėžio diagnozė reiškė mirtį, šiandien 80 proc. vėžio yra pagydoma. O vakcinacija yra didžiausias žmonijos išradimas, vienas iš puikiausių būdų, gelbstinčių žmonių gyvybes.

- Ar nemanote, kad vadinamasis galimybių ar imuniteto pasas, kurį ketinama įdiegti, pasižymi ir diskriminuojančiu aspektu, dar labiau skaldančiu bendruomenes?

- Ne, nemanau. Čia tiek išmislo dėl diskriminacijos, kad net smagu žiūrėti. Europos Komisija pasiūlė sertifikavimo kortelę, norėdama palengvinti žmonėms darbą, išvykas, gyvenimą apskritai. Todėl noriu paklausti, ar vairuojate automobilį? Jei jūs nevairuojate, o kitas vairuoja, išeitų, kad jį kelio ženklai diskriminuoja, nes jūs galite nekreipti dėmesio į kelio ženklus? Ar kelio ženklai suvaržo jūsų laisvę? Pagaliau, ar turite pasą? Kai su juo nuskrendate į kitą šalį ir ten nustato, kas esate, gal tai irgi diskriminacija? Jeigu jūs turite virusą, pasilaikykite jį sau, bet jūs norite ir mane apkrėsti. Tada aš klausiu, o kokią jūs turite teisę mane apsargdinti savo virusu? Tai čia ir prasideda problemos, dėl kurių mes turime solidariai susitarti: kad ir kelio ženklai, ir techninė automobilių apžiūra, ir žmonių skiepijimas, įgytas imunitetas bei testavimas yra būtini, nes tai apsaugo ir patį žmogų, ir jo artimą. Štai aš pasiskiepijau antrąja vakcinos doze ir norėčiau turėti vakcinacijos pasą. Tarp kitko, aš tokį turiu dar nuo tarybinių laikų. Kai vykau kaip komisaras į Ebolos židinį - į Siera Leonę, į Liberiją ir Gvinėją, pats norėjau būti skiepytas nuo tropinių ligų ir, nuvykęs į vietą, vakcinacijos pasą parodžiau pareigūnams. Tai kokia čia diskriminacija? Protinga visuomenė supranta, kad, norint suvaldyti pandemiją, norint greičiau grįžti prie efektyvesnio ekonominio gyvenimo, reikia sprendimų, kurie padėtų žmonėms kuo greičiau išeiti iš šitos duobės ir grįžti į darbą, į mokyklą ir pan.

- Be kita ko, esate ir Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas. Sakykite, kokia partija Lietuvoje gina smulkiojo ir vidutinio verslo, žiauriai nukentėjusio nuo karantino, interesus?

- (Juokiasi.) Klausimas labai įdomus, bet, sakykite, kuri partija pasakytų, kad negina? Ne nuo kalbų priklauso, o nuo darbų. Išties pandemijos atveju reikia ginti visus. Man nesuprantama, kodėl vienos verslo rūšys buvo diskriminuojamos kitų verslo rūšių atžvilgiu. Juk griežtos higienos, dezinfekcijos, kaukių, žmonių skaičiaus taisyklės gali būti pritaikomos visiems vienodai, nepriklausomai, ar ten didelis supermarketas, ar mažas turgelis, kavinukė. Štai čia jau diskriminacija. Išdėliokite labai aiškias epidemiologines, sanitarines, higienines tvarkos taisykles, surašykite reikalavimus, įteikite juos smulkiajam, vidutiniam, stambiam verslui, ir pasakykite: laikysitės jų, dirbsite, bet, jeigu bus viruso protrūkis, tikrinsim, jei nesilaikysite taisyklių - uždarysim. Viskas aišku ir logiška.

- Jūsų feisbuko paskyroje radau įdomų faktą apie tai, kad Europos Komisija skyrė papildomą finansinę paramą nuo pandemijos nukentėjusiam Latvijos kultūros sektoriui, Slovėnijos sodininkams ir kt. Gal jau atėjo laikas ir mums kaip tarybmečiu krautis lagaminus ir su dešromis bei kitokiu geru traukti Briuselin?

- (Juokiasi.) Atėjo laikas parašyti gražų straipsnį, kad į mūsų valdžią atėję žmonės, deja, nepasiruošę valdyti. Briusely nei dešros, nei pilni visokio gero lagaminai nepadės, - tai ne Maskva. Priešingai, Komisija laukia iniciatyvų, laukia sprendimų, laukia aktyvumo, laukia vizitų, laukia premjero vizitų, ne tik prezidento. Visą laiką sakiau, kad yra labai kvaila, kad tik prezidentas važiuoja į Europos vadovų pasitarimus. Kai tą kvailystę pradėjo Dalia Grybauskaitė, konservatoriai tylėjo, kaip vandens į burną prisisėmę, o dabar jie puola Gitaną Nausėdą. O aš ir tuomet, ir dabar sakau: yra klausimų, kai turi važiuoti prezidentas, yra klausimų, kai turi važiuoti premjerė, ir yra klausimų, kai turi važiuoti abudu. Juo daugiau bus pastangų aplankyti EK pirmininkę ir komisarus, pateikti pasiūlymus ir paraiškas, tuo daugiau galime laukti iniciatyvų Lietuvoje. Deja, atrodo, ši komanda nelabai susigaudo ir šioje srityje.