SGD laivui norima suteikti Lietuvos vėliavą

Suskystintųjų gamtinių dujų įstatymas numato pareigą SGD terminalo operatoriui įsigyti SGD laivą-saugyklą ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažintas SGD laivas-saugykla „Independence". Priėmus sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo, būtina priimti sprendimą dėl jo registracijos pasirenkamos šalies laivų registre. Šiuo metu SGD laivas-saugykla „Independence" priklauso Norvegijos laivybos įmonei Hoegh LNG ir yra registruotas Singapūro laivų registre bei plaukioja su Singapūro vėliava. Vyriausybė nusprendė, kad truputėlį gėda, jog virš mūsų „Nepriklausomybės" plevėsuoja ne Lietuvos vėliava. Tačiau, pasirodo, norint ją iškelti reikia įveikti daugybę kliūčių.

Visų pirma, Lietuvoje iki 2023 m. pabaigos reikia priimti teisės aktus, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos laivo registravimui Lietuvos jūrų laivų registre. Teisės aktai turi įsigalioti ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio, kuomet bus pradedama formuoti SGD laivo-saugyklos „Independence" įgula. Tačiau SGD terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta" pastebėjo, kad „Independence" suteikus Lietuvos vėliavą ir nepakeitus dabartinio teisinio reguliavimo iškiltų nemenkų problemų.

„Pareiga kapitonui ir (ar) kapitono padėjėjui mokėti lietuvių kalbą yra laikytina pertekliniu reikalavimu, ypač atsižvelgiant į SGD rinkos specifiką ir siaurą lietuvių jūrininkų patirtį šioje srityje (lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas pagrįstas komunikavimu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonu, locmanais laivams įplaukiant ir išplaukiant iš uosto). Reikalavimai, nustatantys jog ne mažiau nei 50 proc. įgulos narių, įskaitant ir kapitoną, būtų ES ir Europos ekonominės bendrijos piliečiai, didina kaštus bei apriboja laivo valdytojo pasirinkimą tarp kompetentingų bei patyrusių jūrininkų", - teigia „Klaipėdos nafta".

Vyriausybės pateiktame projekte, kuriam Seimas po pateikimo jau pritarė, atsižvelgta į „Klaipėdos naftos" pastabas. Siūloma nustatyti, kad laivo su lietuviška vėliava įgulą turi sudaryti nebe pusė, o ketvirtadalis ES piliečių. Arba jų galėtų ir iš viso nebūti, jei laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis. Tiesa, numatoma išimtis: laivo įgulos nariu negali būti valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie naudojasi ES teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.

Įvertinus tai, kad anglų kalba yra laikoma darbo jūrų laivyboje kalba, siūloma nustatyti, kad kapitonas ar jo padėjėjai mokėtų lietuvių arba anglų kalbą - lietuvių kalba nebebūtų privaloma.

Iki 2024 m. pabaigos „Independence" yra nuomojamas iš Hoegh LNG. Todėl „Vakaro žinios" kreipėsi į Hoegh LNG Klaipėda" vadovą Mindaugą Petrauską, klausdamos, kiek dabar laivo įgulos narių yra Lietuvos piliečiai. Mat pavasarį nebuvo nė vieno, ir ES piliečių iš 30-ies narių tebuvo mažiau nei pusė. Pasirodo, vėliau keli Lietuvos piliečiai yra dirbę, bet kadangi įgulos nariai dažnai keičiasi, kiek jų yra šiuo metu - neaišku. M.Petrauskas vietoj skaičiaus paminėjo žodį „mažai". Didžiausią dalį įgulos narių sudaro indoneziečiai bei filipiniečiai.

M.Petrauskas palaiko Vyriausybės siūlymus. Pasak jo, dabartiniai reikalavimai laivams su Lietuvos vėliava yra nepraktiški.

„Pavyzdžiui, reikalavimas kapitonui mokėti lietuviškai. Nežinau visame pasaulyje jokio tokio laivo kapitono, kuris mokėtų lietuviškai. Mes nesame prieš Lietuvos vėliavą, tačiau reikėtų pakeisti teisinį reguliavimą. Ne vien dėl kapitono, bet ir dėl likusios įgulos. Nes nusisamdyti europiečius kainuotų daug daugiau nei jūrininkus iš trečiųjų šalių. Todėl terminalą operuoti būtų brangiau", - „Vakaro žinioms" sakė M.Petrauskas.

Tačiau pataisoms nepritaria Lietuvos jūrininkų sąjunga. Jos pirmininkas Aleksandras Kaupas „Vakaro žinioms" sakė, kad pataisos sudarytų palankesnes sąlygas laivų savininkams samdyti jūrininkus iš trečiųjų šalių už mažesnį atlyginimą, taikyti prastesnes darbo sąlygas bei socialines garantijas nei Lietuvos jūrininkams.

„Jei pataisoms būtų pritarta, laivo įgulą galėtų sudaryti vos ketvirtadalis ES piliečių, o jei galiotų kolektyvinė sutartis, visi galėtų būti iš trečiųjų šalių. Tai reikštų, kad laivuose su Lietuvos vėliava gali iš viso nelikti Lietuvos piliečių, nes laivų savininkams labiau apsimokės samdytis pigesnę darbo jėgą. Arba mokėti mažesnę algą Lietuvos jūrininkams, kuriems atsirastų didesnė konkurencija", - paaiškino A.Kaupas.