SGD terminalo kaštai: Latviai ir lenkai kaimynystę prisiminė tik ištikus bėdai

Įsipareigoję padėti

Per Vyriausybės pusvalandį Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Pinskus priminė, kad spalio 11 d. SGD terminalo operatorius AB „Klaipėdos nafta" pranešė, jog Latvijos ir Lenkijos įmonės dešimčiai metų rezervavo 60 proc. SGD terminalo pajėgumų.

„Pasigedau pagrindimo, ar pajėgumus rezervavusios užsienio bendrovės turi įpareigojimą mokėti nuomą, ar mokės tik už išdujinimą? Ir kaip nauja pajėgumų skirstymo ir apmokėjimo tvarka paveiks dujų kainą galutiniams Lietuvos vartotojams, nes Lietuvos gyventojai, kurių lėšomis šis terminalas išlaikomas nuo 2014 metų, teisėtai šiandien tikisi geriausios jiems dujų kainos", - ministrės pirmininkės pasiteiravo J.Pinskus.

„SGD terminalas, nors buvo dėl tam tikrų aplinkybių pastatytas kaip nacionalinis projektas, dėl to, kad tuo metu kažkam neužteko toliaregiškumo įvertinti regioninę jo reikšmę, dabar tapo regioniniu projektu. Ir dujų rinkoje vykstant tiems dalykams, kokie dabar vyksta (o paprasčiau kalbant, Rusijai manipuliuojant dujų rinka Europoje), Lietuvos SGD terminalas taip pat atlieka funkciją ne tik aprūpinimo Lietuvos suskystintomis dujomis, tai ir toliau bus visiškai užtikrinama, bet taip pat ir padeda mūsų kaimyninėms valstybėms apsirūpinti dujomis, ką leidžia daryti infrastruktūra.

Tikrai Lietuvos vartotojai dėl to nenukentės. Tokį įsipareigojimą - padėti savo kaimyninėms šalims - pagal specialius solidarumo susitarimus mes turime pagal ES teisę ir džiugu, kad galime padėti savo kaimynėms tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Lietuvos vartotojų poreikiai bus visiškai užtikrinti pačia geriausia vartotojams kaina", - tikino I.Šimonytė.

Kiauliškas elgesys

Energetikos specialistas prof. Vidmantas Jankauskas „Vakaro žinioms" paprastais žodžiais paaiškino, kas yra tas terminalo pajėgumų rezervavimas 10-čiai metų.

„Terminalo pralaidumas yra ribotas. Jis gali per metus perkrauti iki, atrodo, 4 mlrd. kubinių metrų dujų. Todėl tuos pajėgumus galima rezervuoti iš anksto. Paprastai tariant, lenkai ir latviai iš anksto užsisakė, kad būtent jų laivai dalį dujų perkraus per mūsų terminalą ir vešis pas save. Tai nėra tikra dalies terminalo nuoma. Paprasčiausiai užsisakė, kad per tam tikrą laiką keli jų laivai atplauks, todėl mažiau laivų galėsime perkrauti mes patys", - dėstė V.Jankauskas.

Anot profesoriaus, savaime aišku, kad kaimynai už pasinaudojimą mūsų terminalu susimokės, tačiau kainos nežino.

„Aišku, kad dabar bus geriau. Anksčiau viską mokėjome mes, dabar mokės ir kaimynai.

Teoriškai galime latviams pasakyti: „kiauliškai elgėtės anksčiau, kaip neprisidėjote prie terminalo statybos bei išlaikymo", priekaištauti, kad kai dujos nebuvo labai brangios ir naudotis terminalu buvo per brangu, tai jo niekam ir nereikėjo. Ir galbūt pasakyti, kad dabar ir mums jūsų nebereikia. Bet jie bent jau susimokės už tai.

Lietuva juk ne vieną kartą siūlė regioninį terminalą pastatyti, tą sakė ir Europos Komisija - kad kiekvienai šaliai nereikia atskiro terminalo.

Kita vertus, kada Lietuva pradėjo siūlyti? Kai pasistatė. Gudrūs tada siūlyti. Tai kaimynai ir pasakė: pasistatėte, tai ir turėkitės. Būtų mūsų politikai iš anksto kalbėję, tai gal būtų ką ir sutarę. Bet norėjo kuo greičiau ir nelaukė, pritars kaimynai ar nepritars", - priminė V.Jankauskas.

Premjerė perdeda

Per Vyriausybės pusvalandį Seime energetikos ministras Dainius Kreivys paskelbė, kad tarptautinėse energetikos rinkose matome stabilų energetikos išteklių kainų kritimą.

„Kai rugpjūtį buvo pildomos saugyklos ir V.Putinas nuosekliai prisukinėjo tuo metu dar veikiančius „Nord Stream" vamzdžius, dujų kaina biržoje buvo pasiekusi net 330 eurų už megavatvalandę. Šiandien konkrečiai yra 108 eurai, tai vėlgi matome, kad dujų kainos yra tris kartus žemesnės", - kalbėjo ministras.

Žmonėms, kurių būstai šildomi autonomiškai dujomis, kubinis metras dabar net su valstybės kompensacija kainuoja 77 centus, o nuo sausio pabrangs iki 1,07 euro. Premjerė I.Šimonytė aiškina, kad jie ir taip mokės ne procentais, o kartais mažiau nei dujos kainuoja rinkoje.

„Šiandien elektros rinkos kaina, nors ir kokia ji būtų, yra dvigubai didesnė nei ta, kiek moka galutinis vartotojas. Tai čia tik yra klausimas, kiek valstybė išleidžia kompensacijoms. Su dujomis situacija yra, kaip ministras ir paminėjo, dar dramatiškesnė, nes realiai vartotojų mokama kaina - 77 centai už kub. metrą - yra kartais mažesnė už tą kainą, kokia yra be kompensacijų rinkos kaina", - tikino premjerė. Ar nė kiek neperdėjo?

„Jei ministras sako, kad megavatvalandė dabar kainuoja 108 eurus, nesunku paskaičiuoti, kiek kainuoja kubinis metras - 1,08 euro. Dar pridėkime „Amber Grid" kainą už transportavimą ir paskirstymą vamzdžiais, tai gausime apie 1,3-1,5 euro. Tad pakilus iki 1,07 euro tikrai ne kartais mokėsime pigiau nei rinkos kaina, o tik procentais. Aišku, vis tiek gerai, kad nemažą dalį valstybė padengia", - kalbėjo V.Jankauskas.

Viltingi 2024-ieji

O elektrą nepriklausomi tiekėjai vartotojams siūlo dvigubai brangiau nei yra kaina biržoje esą norėdami apsidrausti.

„Mat sutartys siūlomos ne vieneriems metams. Tačiau aš manau, kad yra visiškai įmanoma, jog, pasibaigus karui Ukrainoje, kainos grįš į ikikarinį lygį. Tik neaišku, kaip tai greitai bus. Jau dabar beveik visi „kraneliai" iš Rusijos užsukti, svarbu, kaip kitąmet pavyks dujų saugyklas užpildyti. Todėl apie kitus metus dar niekas labai drąsiai nekalba.

Tačiau yra kilusi ekonominė krizė. Kai kyla krizė, pinga dujos, o paskui ją ir elektra. Todėl manau, kad kitais metais dar nebus viskas gražu, bet 2024 m. turėtų viskas stabilizuotis", - viltingai nuteikė prof. V.Jankauskas.

Komentuoja seimo narys Artūras SKARDŽIUS:

„Energetikos ministerija paskelbė, kad už perkrautą megavatvalandę dujų bus mokama 1,41 euro. Iš viso galima perkrauti 32 teravatvalandes arba 32 mln. megavatvalandžių. Ilgalaikėmis sutartimis dvi kompanijos - Latvijos energetikos milžinė „Latvenergo" ir Lenkijos vyriausybės kontroliuojama dujų monopolininkė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo" (PGNiG) - išsinuomavo po 8 teravatvalandes. Kitos išdalintos lietuviškoms kompanijoms, kad ir tam pačiam „Ignitis", pramoniniams bei buitiniams vartotojams, šildymo įmonėms", - „Vakaro žinioms" sakė A.Skardžius.

PGNiG planuoja į Lenkiją iš Klaipėdos importuoti iki 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, „Latvenergo" skelbia, kad pagal sutartį su „Klaipėdos nafta" ji kasmet įsigis po šešis standartizuotus (apie 140 tūkst. kubinių metrų) SGD dujovežius. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, kad tai atpigins terminalo išlaikymą 26 mln. eurų.

„Ką reiškia pajėgumų atidavimas? Reiškia, kad tu atiduodi pusę mūsų 8 metus nuomoto laivo, už kurį sukišome kelių laivų kainą ir dar prisiėmėme įsipareigojimus iki 2044 metų. Turėsime padengti paskolą, kurią mokame už nuomą (130 mln. eurų), 160 mln. eurų yra laivo išpirkimui skolinti pinigai. Viso - beveik 290 mln. eurų, kuriuos su palūkanomis turėsime grąžinti iki 2044 metų. Šitie kaštai neįskaičiuojami į 1,41 euro. Kažkiek iš lenkų ir latvių gausime, bet mes tą laivą šėrėme nuo 2014 m. Visi kaštai iki šiandien buvo dengiami mūsų vienų", - piktinosi A.Skardžius.

Pasak jo, vien jau 2023 m. terminalo išlaikymas kainuos nežmoniškai.

„VERT su „Klaipėdos nafta" suderino, kad SGD terminalo sąnaudos 2023 m. bus 70 mln. eurų. 45 mln. eurų planuojama surinkti iš tų 32 teravatvalandžių. Tai reiškia, kad į 1,41 euro nebus įskaičiuoti nei nuomai kitąmet reikalingi skolinti pinigai (beveik 27 mln. eurų), nei pinigai, reikalingi padengti skirtumui tarp norvegiškų dujų „Equinor" kainos ir rinkos kainos (mažiausiai 30 mln. eurų). Viską dengs Lietuva. Ji ir vėl užsiiminės labdara. Aišku, kad šiek tiek mokės ir latviai su lenkais - geriau negu nieko, bet 1,41 euro už megavatvalandę - tikrai nepakankama", - reziumavo A.Skardžius.

Pasak jo, sutartys nei su latviais, nei su lenkais Seimo nariams nepateikiamos, tačiau jei A.Skardžiaus duomenys teisingi ir abiejų šalių įmonės rezervavo po 8 teravatvalandes, o iš viso už 32 teravalvalandes tikimasi surinkti 45 mln. eurų, galima spėti, kad kaimynai prie terminalo išlaikymo bendrai prisidės vos 22,5 mln. eurų.