1 nuotr.Per devynis šių metų mėnesius į Lietuvos vandenis įžuvinta 12 704,564 tūkst. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Daugiausiai - plėšriųjų žuvų. Kita dalis išleistų žuvų - saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos rūšys: aštriašnipiai eršketai, skersnukiai, ežeriniai sykai ir kt.
Šiemet į valstybinius (neišnuomotus) vandens telkinius paleista 2 566,23 tūkst. lydekų, 1 525 tūkst. starkių, 4 800 tūkst. vėgėlių, 141 tūkst. lašišų, 178,06 tūkst. šlakių, 215 tūkst. margųjų upėtakių, 30,78 tūkst. skersnukių, po tūkstantį aštriašnipių eršketų ir seliavų, 1 702 tūkst. ungurių, 25,2 tūkst. lynų, 418,5 tūkst. ežerinių sykų, 99,5 tūkst. šamų ir 2 tūkst. plačiažnyplių vėžių.
Dėl dirbtinio veisimo Lietuvos upėse atsistato lašišų, šlakių, margųjų upėtakių populiacijos. Taip pat pastebimas ungurių pagausėjimas, kurių sugavimas vidaus vandenyse prieš dešimtmetį buvo gerokai sumažėjęs. Įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje", vykdomi reguliarūs šių žuvų įveisimo darbai. Tai užtikrina, kad itin vertingi unguriai šalies upėse ir ežeruose neišnyktų, o subrendę galėtų migruoti į nerštavietes.
Žuvys veisiamos ir vandens telkiniai įžuvinami ne vien dėl žvejų mėgėjų poreikių tenkinimo, tai yra labai svarbi gamtosauginė funkcija, turinti neįkainojamą šių žuvų populiacijų atkuriamąją ir išliekamąją vertę, užtikrinant bioįvairovę. Nustatyta, kad dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Negausinant papildomai, kai kurios žuvų rūšys tiesiog išnyktų.
