Šienpjovių čempionatas sugrįžta!

Meldinės nendrinukės perimvietėse

„Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir kariuomenė tuomet buvo „varomi" tik arkliais. Antra vertus, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių - jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuojamos šienavimo tradicijos, išsaugančios paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko - meldinės nendrinukės - perimvietės", - sako čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Ž.Morkvėnu teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.

„Lietuvoje čempionatas vyks antrą kartą, tebekuriame įpročius, saugančius nykstančias rūšis. Rūpesčiu, kaip išsaugoti retus paukščius, dalijasi ir kaimyninės šalys. Lenkijoje vykstantis šienpjovių čempionatas taip pat siejamas su meldinės nendrinukės apsauga. Šienaujant perimvietėse dalgiu, šie reti paukščiai yra išlydimi į rudeninę migraciją, parodant rūpestį, jog jie bus laukiami sugrįžtant į ūkininkų prižiūrimas pievas", - priduria Ž.Morkvėnas.

Puoselėja retą amatą

Praėjusiais metais į šienpjovių čempionatą susirinko beveik 20 šio amato puoselėtojų, kurie rungtyniavo septyniomis komandomis. Nors retas jų dalgį išsitraukia kasdien, džiaugiasi, jog šio amato neapleido.

„Dalgiu šienauti išmokau pati, kai kaime reikėdavo nušienauti kitaip sunkiai pasiekiamas vietas. Dabar irgi didelių plotų dalgiu nešienauju, tačiau per vasarą jį išsinešu ne kartą. Naudingą darbą atlieku ir jaučiu malonumą taip būdama gamtoje. Labai džiaugiausi, kad čempionate galėjau daugiau sužinoti apie šį amatą - juk dalgiai yra skirtingi, ne visi jų vienodai patogūs, bet kitur to sužinoti nėra paprasta. Tik šį amatą išsaugoję žmonės žino jo paslaptis ir subtilybes, kuriomis galėjome pasidalinti čempionate", - dalijasi praėjusių metų „Metų šienpjovė" Dovilė Staponkienė.

Dovilė ragina šienpjovius ir šįmet nepraleisti čempionato - tik jame galima sutikti visą šienpjovių entuziastų būrį, dalintis ir perimti gerąją praktiką.

„Čempionatu siekiame puoselėti šienavimo dalgiais tradiciją, Lietuvoje turinčią unikalių bruožų. Mūsų regionams yra būdingi skirtingi dalgiai - Vakarų Lietuvoje šienpjoviai pjauna žemaitišku šunkoju, o Dzūkijoje ir Aukštaitijoje - senuoju lietuvišku dalgiu. Neleidžiame šiam paveldui nukeliauti į užmarštį - kol turėsime šienpjovių, tol turėsime ir su jais susijusią kultūrą", - sako Ž.Morkvėnas.

Rungtyniaus komandomis po du

Dalyvauti čempionato varžytuvėse kviečiami visi norintys: tiek vyrai, tiek moterys. Čempionate dalyvauja komandos, kiekvienoje jų - po du šienpjovius. Kiekviena komanda turės nušienauti nustatytą plotą - 3 metrų pločio (2 pradalgės) ir 100 metrų ilgio. Varžytuvėms numatyta patogi pieva, kurioje bus ūgtelėjusi 30 - 50 cm aukščio atolo žolė.

Komandos varžysis dėl šienavimo greičio ir kokybės. Nugalėtoja bus skelbiama komanda, greičiausiai nušienavusi savo pradalges, taip pat - komanda, šį darbą atlikusi kokybiškiausiai.

Greičiausiai savo pradalges įveikę šienpjoviai bus kviečiami dalyvauti ir antrame ture - individualiose šienpjovių varžytuvėse. Mažesniame plote varžysis patys greičiausi šienpjoviai, nugalėtojams bus suteikti garbingi „Metų šienpjovio" ir „Metų šienpjovės" titulai.

Kiti titulai, dėl kurių galės varžytis šienpjoviai - tai vyriausiasis ir jauniausiasis šienpjovys, taip pat - originaliausiai pasirodžiusi komanda (titulas „Stilius ir mada").