Šildymas neįjungtas, o sąskaitos - kosminės!

„Vakaro žinių" redakcija sulaukė daugybės vilniečių skambučių ir laiškų, žmonės taip pat socialiniuose tinkluose piktinasi, kad net neprasidėjus šildymo sezonui iš VŠT sulaukė didžiulių sąskaitų už šildymą.

„Spalis, šildymo sezonas Vilniuje dar neprasidėjo, bet VŠT serviruoja 163,70 eurų sąskaitą. Iš pradžių galvojau, kad suklydau su karštu vandeniu, gal rugsėjį netyčia deklaravau kokius 15 kubinių metrų? Bet ne. Viskas tvarkoje, įprastiniai 5 kubiniai metrai. Sąskaitoje yra toks dalykas, kaip priskirtas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti. Populiariai sakant - gyvatukas. Ir jis rugsėjį spindi visais 108 eurais! Kaip, kodėl, už ką? Neaišku. Bet spindi rekordiškai. Kai supratau, kad už susisukusią metalinę gyvatę, kuri net vonios padoriai nesušildo, teks pakloti 108 eurus, su dar didesniu nekantrumu ir susidomėjimu ėmiau laukti naujo šildymo sezono pradžios.

Pernai rekordas buvo 338 eurai. Bet už gruodį. Tada atrodė, kad daug. Dabar - juokas. Jei rugsėjį, be paties šildymo, kalam 163, tai gruodį turėčiau pasiekti kokius 700 eurų", - feisbuke savo įspūdžiais pasidalino vilnietis Evaldas ir kaip įrodymą „prisegė" sąskaitą. Ir dar pasidalino pastebėjimu, kad rugpjūtį gyvatukas šildė namus už 55,90 eurų, rugsėjį - jau už 108.

„Na, ar ne gyvatė?", - ironizavo vilnietis.

Keisčiausia, kad žmonėms net nepaaiškinama, nuo ko priklauso gyvatuko mokesčio dydis. Viena aišku - ne nuo buto ploto. Mat vilnietė Lina parodė sąskaitą, kad jai priskaičiuoti 60 eurų, nors gyvena 32 kvadratinių metrų bute, o štai sostinės gyventojas Ernestas turės mokėti 50 eurų, nors jo butas - 8 kvadratiniais metrais didesnis. Vilnietė Rimantė feisbuke patalpino sąskaitą, kurioje puikuojasi 93 eurų suma (karštas vanduo - 31 eurai, visa kita - gyvatukas). Gyvena 62 kvadratinių metrų bute.

Žmonės piktinasi ir tuo, kad VŠT iš anksto neįspėjo apie karšto vandens pabrangimą - rugpjūtį kubinis metras kainavo 8,14 euro, o rugsėjį - jau 11,12 euro. Jei būtų žinoję - gal būtų pataupę.

Paklaustas, pagal ką apskaičiuojamas mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti arba gyvatuką, Vilniaus šilumos tinklų atstovas Laurynas Jakubauskas nacionaliniam transliuotojui paaiškino: pagal teisės aktų nustatytą metodiką, kuri šildymo ir ne šildymo sezono metu skiriasi.

„Ne šildymo sezono metu iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas karštam vandeniui paruošti. Likęs šilumos kiekis proporcingai dalijamas namo butų skaičiui.

Suvartotas šilumos kiekis konkrečiam butui dauginamas iš šilumos kainos. Taip gaunama suma, kurią reikia mokėti už šią paslaugą.

Pavyzdžiui, bendro namo suvartotas šilumos kiekis per mėnesį buvo 15,341 MWh. Šilumos kiekis, sunaudotas karštam vandeniui paruošti, buvo 6273 kWh (6,273 MWh). Vadinasi, 15,341 MWh - 6,273 MWh = 9,068 MWh, arba 9068 kWh, - toks šilumos kiekis buvo panaudotas cirkuliacijai name palaikyti. Name iš viso yra 40 butų. Taigi šilumos kiekis, panaudotas cirkuliacijai name, dalijamas iš butų skaičiaus - 9,068 MWh : 40 butų = 0,2267 MWh, arba 226,7 kWh", - aiškino L.Jakubauskas.

Jo teigimu, šio mokesčio dydžiui tiesioginę įtaką turi šilumos kaina ir suvartotas faktinis šilumos kiekis, kuris yra individualus. Suvartojimą lemia namo vidaus karšto vandens sistemų būklė ir vidaus šildymo sistemos sureguliavimas.

Tačiau L.Jakubauskas ramina, kad spalį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta šilumos kaina Vilniuje yra arba 8,90 ct/kWh (be PVM, nes Seimo sprendimu visiems Lietuvos centralizuotai teikiamos šilumos vartotojams PVM mokėti dar dvejus metus nereikės). Dėl sumažėjusios šilumos kainos turėtų sumažėti ir mokestis už gyvatuką.

O jei nemeluoja ir sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, tai prasidėjus šildymo sezonui vilniečiai už šildymą mokės tik šiek tiek daugiau. Anot jo, už spalį renovuotas 50 kvadratinių metrų butas gali gauti šiek tiek didesnę negu 33 eurai šildymo sąskaitą, nerenovuotas - apie 55 eurų. Kadangi šiluma bus įjungta spalio 17 d., reiškia, kad spalį bus šildoma 15 dienų - maždaug pusę mėnesio. Tad sąskaitos už mėnesius, kai bus šildoma visas dienas, turėtų būti didesnės tik maždaug dvigubai, o tai reiškia, kad net ir nerenovuoti būstai gaus kiek didesnes nei 100 eurų sąskaitas. Bet tik jei V.Benkunskas yra vienas iš nemeluojančių politikų. Kažkaip sunku jo pateiktais skaičiais patikėti, kai net pernai, kai šiluma buvo pigesnė apie 60 proc., sąskaitos būdavo gerokai didesnės nei 100 ar net 200 eurų.

Tačiau bet kokiu atveju gerokai sunkesnė žiema bus tiems, kurių būstai šildomi ne centralizuotai, o autonomiškai. Mat nuo sausio už kubinį metrą dujų teks pakloti 1,07 euro - dvigubai daugiau nei prieš metus. Tad šaltesnį mėnesį vien už dujas šeimai piniginę gali tekti paploninti gerokai daugiau nei 200 eurų. Tame yra ir Seimo nuopelnas. Mat jis centriniam šildymui dar dviem sezonams pratęsė nulinio PVM tarifo taikymą. Dujoms paliko 21 proc.

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs", - byloja Konstitucijos 29 straipsnis. Deja, realybė yra kitokia. Centralizuotos šilumos vartotojai yra lygesni.