2 nuotr.Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) socialinio tinklo "Facebook" paskyroje pasidalijo faktais apie kovo orus šalyje.
"Štai taip atrodo kiekvienos kovo dienos rekordų ir vidutinės daugiametės oro temperatūros kreivės. Kovas yra ketvirtas pagal šaltumą metų mėnuo. Vidutiniškai, net lapkritis (+2,6 °C) yra šiltesnis negu kovas (+0,9 °C).
Seniau (1961-1990 m.) didžioji dalis šio mėnesio (24 iš 31 d.) būdavo žiemiška. Na o šiais laikais (1991-2020 m.) kovas labiau yra ankstyvojo pavasario mėnuo.
Vidutiniškai tik 8 dienos (iš 31) yra su neigiama paros oro temperatūra (meteorologinė žiema). Kadangi visų mėnesio dienų paros vidutinė oro temperatūra yra žemiau +5 °C, todėl šį mėnesį įprastai augalų vegetacija dar neprasideda ir prabunda tik šalčiui atspariausi augalai.
Žvelgiant į pastaruosius keletą metų, labai šilti kovai pasitaikė 2019, 2020 ir 2023 metais.
2021 ir 2022 m. buvo truputį šiltesni už normą, o 2018 metais kovas pasitaikė šaltas. Pagal kritulių kiekį pastaruosius keletą metų kovai dažniau būna bent truputį sausesni už normą", - pranešė LHMT specialistai.
Kovo oro temperatūros rekordai:
Žemiausia oro temperatūra -37,5 °C buvo užfiksuota Varėnos meteorologijos stotyje 1964 m. kovo 8 d.
Įdomu tai, kad net 24 dienų (iš 31) minimalios oro temperatūros rekordai buvo fiksuoti tik 3 vietovėse: Varėnoje, Vilniuje ir Lazdijuose (iš jų net 14 Varėnoje). Taigi, apibendrinus kovo mėn. šalčio rekordai dažniausiai buvo fiksuojami Pietryčių Lietuvoje.
Sukščiausia oro temperatūra +21,8 °C buvo užfiksuota Kybartų meteorologijos stotyje 1968 m. kovo 30 d.
Daugiausia kovo mėn. šilumos rekordų užfiksuota 4 šalies vietovėse (24 iš 31 d.): Varėnoje, Kybartuose, Lazdijuose ir Druskininkuose.
Apibendrinus, daugiausia šilumos rekordų pasitaiko Pietvakarių Lietuvoje.
