Skandalingame Vilniaus sandoryje - V.Benkunsko ir R.Ačo pavardės

„Valdai, ką slepi?"

„Mero pavaduotojas Valdas Benkunskas 2021 m. birželio mėnesį sušaukė nuotolinį posėdį ir nurodė nupirkti „Jeep" (buvusią „Lietuvos ryto") areną ir pradėti derybas su arenos savininku UAB ,,Saulės kopos‘‘, kurios direktorius yra nušalinto prezidento Rolando Pakso patarėjas, buvęs „Tvarka ir Teisingumas" ilgametis narys Remigijus Ačas. Tas pats, kuris šiandien spaudoje dar išgarsėjo seksualiniu priekabiavimu prie nepilnamečių.

Savivaldybės užsakytas nekilnojamojo turto vertinimas areną įvertino 2,6 mln. eurų ir tokia reali jos vertė. V.Benkunskas nurodė savivaldybės administracijai užsakyti dar vieną vertinimą, tik taikant kitą metodiką, kuri padidino perkamos arenos vertę iki 3,8 mln. eurų. Tada tarybai pateiktas jokios juridinės galios neturintis dokumentas, kurio pagrindu buvo motyvuojama politinė valia „permokėti" vilniečių lėšų virš 1 152 100 eurų", - tokia žinute feisbuke pasidalino kitas dabartinis kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas.

Pasak jo, „Newsec" atlikta „arenos pastato statybos ir eksploatavimo konsultacija net nebuvo turto vertinimas, kuris būtų atliktas pagal turto vertinimo metodus, nustatytus LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 str. ir kituose straipsniuose".

„Tačiau Remigijui Šimašiui ir V.Benkunskui užteko drąsos ir įžūlumo prastumti arenos pirkimą ir permokėti daugiau nei milijoną. Įdomu, kokius papildomus derybinius metodus naudojo R.Ačas?" - svarstė A.Zuokas, kuris tuo pačiu kreipėsi į V.Benkunską, šiuo metu einantį Vilniaus miesto vicemero pareigas, prirašydamas klausimą: „Valdai, ką slepi?"

Geriausia byla - tyla

„Vakaro žinios" to pasiteiravo paties V.Benkunsko. Tačiau šis, vos išgirdęs, kad klausimas susijęs su „Jeep" arenos istorija, dar kartą perklausė, iš kokio leidinio jam skambinama. Patikslinus, jog iš „Vakaro žinių", tepasakė: „Ai, tada viso gero".

Kas pasidalino milijoną?

Sostinės tarybos narys, buvęs A.Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis, į naująją miesto tarybą nesėkmingai kandidatavęs su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos", puikiai prisiminė daugiau nei metų senumo istoriją.

„Tikrai taip ir buvo. Savivaldybės administracija netgi buvo nusistačiusi didžiausią galimą sandorio sumą - tvirtino, kad tikrai susiderės ir kaina nebus didesnė kaip 2,5 mln. eurų. Panašiai kaina buvo nustatyta per pirmuosius vertinimus.

Tačiau kažkodėl savivaldybei prireikė dar vieno vertinimo, kurio metu arenos kaina išpūsta daugiau nei milijonu eurų. Ir kažkodėl būtent paskutiniu vertinimu ir buvo vadovautasi.

Iš viešojo intereso pusės tai - visiškas kosmosas, visiškai nelogiška ir nesuprantama. Valdantieji taip ir nepaaiškino, kodėl pirmas vertinimas buvo blogas, nors jis tikrai atitiko rinkos kainą. Juo labiau kad šalia parduodamos arenos stovinčios kitos arenos („Avia Solutions Group" arena - red.past.) savininkas Gediminas Žiemelis metus prieš sandorį sakė, kad jam „Jeep" areną jos savininkai siūlė įsigyti už 2,6 mln. eurų - milijonu pigiau, nei vėliau savininkas gavo iš savivaldybės.

Tad klausimas logiškas - kas pasidalino tą milijoną?" - klausė Ž.Šilgalis.

Kelia įtarimų

Pasirodo, sostinės valdžia pirmąjį vertinimą užsakė 2021 m. liepą. Nustatyta, kad arena verta kiek daugiau nei 2 mln. eurų. Kitas turto vertinimas rugsėjį pastatą pabrangino, tačiau nežymiai. Tada kažkodėl nuspręsta užsakyti trečią vertinimą ir kaina išsipūtė iki jau minėtos.

„Agitavau visus balsuoti prieš pirkimą už tokią kainą, nes kažkoks nesusipratimas, kad savivaldybė pati buvo suinteresuota sumokėti brangiau. Kita vertus, savivaldybė nekilnojamąjį turtą sugeba parduoti pigiai. O jau kai perka - sugeba nupirkti brangesne nei rinkos kaina. Tai - ne vienkartinis atvejis.

Šalia nestovėjau, tačiau manau, kad kažkas tą skirtumą pasidalina. Kitaip iš kur atsiranda interesas, kad savivaldybė nukentėtų?" - retoriškai klausė Ž.Šilgalis.

Pasak jo, įdomiausia, kad įmonė „Saulės kopos" pati sutiko su pirmine siūlyta kaina, tačiau savivaldybė pati pasisiūlė sumokėti daugiau.

Prokuratūra netyrė

Vilniaus Antikorupcinės komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas „Vakaro žinioms" sakė, kad komisija istorijos negvildeno.

„Kiek žinau, A.Zuokas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau prokuratūra nematė reikalo ginti viešojo intereso, mat nebuvo keliamas klausimas dėl piktnaudžiavimo ar panašių dalykų. Mūsų komisija tik šiaip informaciją buvo pasirinkusi. Keista, kodėl nepirkta už pirmesnių vertinimų nustatytą kainą, jei ji tenkino abi puses", - stebėjosi V.Sadauskas, anot kurio, svarbiausia, kad trečiasis vertinimas neturi jokios juridinės galios, nes tai buvo ne turto vertinimas, o rinkos analizė, kai buvo vertinamos kelios alternatyvos - kiek kainuotų statytis, kiek kainuotų statyti savo sklype, kiek - perkamame sklype.

Komentuoja Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė ŠIRINSKIENĖ:

„Susidaro įspūdis, kad tas trečias vertinimas buvo panaudotas kaip pateisinimas, dėl ko iškyla sandorio kaina. Nes labai sunku pasakyti, kodėl, turint du vertinimus, kurie nustatė mažesnę sandorio kainą, reikėjo užsisakyti dar vieną", - taip šią istoriją jai dar tebevykstant buvo įvertinusi A.Širinskienė, tada pažadėjusi skandalo tyrimą inicijuoti Seimo Antikorupcijos komisijoje. „Vakaro žinios" pasidomėjo, ką gi Seimo komisija nustatė. Deja, pasirodo, valdantiesiems pavyko skandalą užglaistyti.

„Komisijoje buvo diskusija. Bet situacija yra tokia, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nuolatinė mūsų komisijos „klientė". Praktiškai sunku surasti mūsų posėdžius, kur ji nebūtų nagrinėjama vienu ar kitu aspektu: statybų leidimų, jų įteisinimų, pirkimų, pardavimų aspektais ir t.t. Nes tai - nuolatinės šios savivaldybės problemos.

Deja, Seimo komisijos valdantieji prieš savivaldos rinkimus buvo pareiškę, kad artėja rinkimai, todėl kandidato į merus mūsų komisija nagrinėti negali. Kaip žinome, baigėsi tuo, kad jie išreiškė nepasitikėjimą komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu. Ir komisiją rinkiminiam laikotarpiui sugriovė.

Tikrai neatmetu galimybės, kad taip pasielgta būtent todėl, jog būtų tylu ramu: kad, ištyrus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio istorijas, neprasidėtų kiti tyrimai. Nes mes komisijoje kėlėme klausimą, jog tyrimas dėl Vilniaus savivaldybės turėtų būti didesnis. Tačiau valdantieji dėl Vilniaus tyrimo nenorėjo, pradėjo tik dėl Kauno savivaldybės.

Kaip minėjau, Vilniaus savivaldybė yra sena mūsų „klientė". Ir ne be pagrindo. Nes vien jau STT per visą R.Šimašiaus kadenciją tiek neigiamų vertinimų savivaldybės sprendimams pateikė.

Vilniaus savivaldybės atžvilgiu STT yra pateikusi daug daugiau neigiamų antikorupcinių vertinimų nei Kauno atžvilgiu, tačiau Kauną tirti valdančiųjų pastangomis pradėjome, Vilniaus - ne. Negana to, valdantieji tyrimo išvadas dėl Kauno surašė remdamiesi vienu anoniminiu liudijimu", - stebėjosi A.Širinskienė.