2 nuotr.Baikerių sezonas įsibėgėja. Šiandien Kaune prasideda grandiozinis motociklų renginys „Bike Show Millenium“. Žinomi Lietuvos žmonės neslepia savo aistros plieniniams žirgams ir sako per ilgus metus ne tik patyrę pavojingų situacijų, bet ir pradėję atskirti keliuose skraidančių vabzdžių skonį.
Krito ne kartą
Nuo keturiolikos metų motociklais važinėjantis žurnalistas Rimas Bružas neįsivaizduoja savęs be šio prabangaus žaisliuko. Šiuo metu Rimas keliauja 2005 metų laidos „Harley Davidson“. Jo nuomone, motociklas reikalingas ne adrenalino atsargoms papildyti ir ne prieš draugus pasipuikuoti.
„Vieniems patinka lėktuvai, kitiems - automobiliai ar keturračiai, o man - motociklai, - pasakoja R.Bružas. - Bet tikrai ne tam juos įsigyju, kad kuo didesniu greičiu keliais pralėkčiau. Yra tokių motociklininkų, kuriems greitis terūpi, yra, kurie važinėja, kad važinėtų. Aš - per viduriuką. Važiuodamas motociklu pajaučiu visus gamtos kvapus, garsus, ir tai man - gyvenimo dalis, didžiulis malonumas, kurio neatsisakyčiau net girdėdamas artimiausių žmonių priekaištus ir perspėjimus.“
Vis dėlto kritimų išvengti nepavyko. „Per tiek metų visko buvę, gal tris kartus esu slydęs ar griuvęs, - prisipažįsta jis. - Bet - pats buvau kaltas, neįvertinau slidžios dangos ar atstumo. O štai neseniai patekau į tokį įvykį, kuris su mano motociklininko patirtimi, manau, nelabai susijęs.“
Tragiškos gatvės
Važiuodamas į baikerių naktį žurnalistas Kaune viduryje gatvės priekiniu ratu įlėkė į gilią duobę! Pasak nesunkiai susižalojusio ir motociklą aplamdžiusio R.Bružo, greitis buvo nedidelis. „Ne čia esmė, kad mano motociklas - brangus, - tikina prisiekęs baikeris. - Reikia sykį atkreipti Kauno valdžios dėmesį, kad gatves pagaliau susitvarkytų. Ne kaimas juk.“
Dėl liūdnai pasibaigusios kelionės Rimui teko atsisakyti suplanuotos vasaros kelionės į Lenkiją ir dar neaišku, ar neprireiks sužalotos kojos operacijos. Tačiau smulkūs nemalonumai nuo tolimesnių kelionių žurnalisto neatbaidys. „Jei motociklininkas išsigąstų avarijos, toks jis ir motociklininkas. Sakoma, kad motociklininkai yra dviejų kategorijų: jau kritę ir dar ne. Tai kas, kad aš tris kartus „jau“ - patirties dėžutė pilnesnė!“ - sako jis.
Rimas prisipažįsta per tiek metų kelionių paragavęs ir šilto, ir šalto. „Galiu patvirtinti, kad vabzdžių skoniai - skirtingi! - juokdamasis sako jis. - Bet tai - niekis, palyginti su malonumu, kurį patiri burgzdamas...“
Būdas atsipalaiduoti
Atlikėjas Jeronimas Milius dabar vairuoja „Triumph America“ markės motociklą. Prieš tai važinėjo „Yamaha“. „Man patinka „čioperiai“, o tokius, kaip žinoma, mėgsta ramesni motociklininkai, - šypsosi jis. - Motociklas reikalingas pailsėti. Pavažinėji valandą ir lyg po gero poilsio jautiesi. Visą nuovargį, įtampą, rutiną vėjas iš galvos būna išpūtęs. Man tai - geriausia relaksacija, atgaiva.“
Jeronimas motociklininko teises išlaikė prieš ketverius metus - kai tik įsigijo plieninį žirgą. Atlikėjas prisipažįsta didesniu kaip 140 kilometrų per valandą greičiu, sėdėdamas ant savojo motociklo, nevažiavęs. Ekstremalių pojūčių jam, kaip pajuokauja, pakanka ir kūrybinėje veikloje. Tiesa, pavojingų situacijų kelyje yra pasitaikę ne kartą.
„Bet turbūt ne dėl to į jas pakliūdavau, kad būčiau neatsargus ar vėjavaikis nutrūktgalvis, o todėl, kad trūko motociklo valdymo patirties, - svarsto Jeronimas. - Vairuojant motociklą reikia būti mažiausiai dukart atidesniam ir akylesniam, nei sėdint prie automobilio vairo.“
Jeronimas su šypsena kalba apie tvirtinančius, kad, nusipirkus motociklą, kartu reikėtų pasitaupyti ir karstui. „Manau, viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako jis. - Važinėjant protingai tikimybė patekti į bėdą bus kur kas mažesnė, nei lakstant lyg akis išdegus.“
Mėgsta pralėkti
Baleto primarijus Nerijus Juška neslepia mėgstantis greitį, bet tik ten, kur tai nekelia pavojaus aplinkiniams. „Yra vietų, kur galima smagiau palėkti, gerai įsibėgėti. Pavyzdžiui, Kačerginės žiede, kur neretai apsilankau, 180 kilometrų per valandą greitį pasiekiu, - pasakoja jis. - Bet mieste - ne, jokių lakstymų ar lenktyniavimų. Proto reikia turėti. Dar gyventi norisi.“
Tačiau ir važinėdamas mažesniu greičiu, kaip tikina Nerijus, motociklininkas nė akimirkos negali prarasti budrumo. „Tiesiog reikia nujausti, ką prieš tave važiuojantis staiga gali sugalvoti, - šypteli jis. - Važiuoja kartą prieš mane automobilininkas miegodamas ir ūmai sumąsto pasukti į kairę. Jokių posūkių, jokių žvilgtelėjimų į veidrodėlį. Per plauką susidūrimo išvengiau.“
Nerijus motociklų „virusu“ užsikrėtė, kaip pats mano, nuo brolio. Šis turėjo tarybinį mopedą, vėliau - tarybinį motociklą, ir Nerijų išmokė vairuoti. “Va tada, kai dar buvau paauglys, tikrai važinėjau neatsargiai, negalvodamas apie jokius pavojus, avarijas, - prisimena Nerijus. - Ar tėvai nedrausdavo? O jie nieko apie tai nežinojo. Aišku, kad nebūtų už tokį elgesį paglostę.“
Nerijus tikina, kad sėdęs ant motociklo patiria nerealų - laisvės, skrydžio - jausmą. „Man jis prilygsta plaukiojimui Karibų jūroje ir grožėjimuisi nuostabiąja jos dugno gyvūnija ir augmenija, kai pasijauti esąs kitame pasaulyje, - romantiškai svarsto jis. - Toks pats nerealus, nepakartojamas jausmas apima ir apžergus motociklą. Esi tarsi kitos būsenos, kitame gyvenime. Ne bėdos tada galvoj.“
Savuoju 750 „kubikų“ talpos „Kawasaki“ Nerijus jau pradėjo baikerių sezoną ir tikina, kad per vasaros karščius ar dideles transporto spūstis savaitgaliais juo važiuoti į pajūrį - ne tik didelis malonumas, bet ir didelis komfortas, brangaus laiko taupymas.
Vaikystės svajonė
Ne tik vyrai mėgsta motociklus. Šokėja Kristina Navickaitė - Tina nuosavo motociklo neturi, bet yra draugų, kurie duoda pralėkti su vėjeliu.
Į ekstremalias situacijas ji prisipažįsta patekusi nekart, bet viskas baigėsi laimingai. „Svarbiausia, - tikina mergina, - atsisėdus ant motociklo nepamiršti nei savęs, nei aplinkinių ir važiuoti neišsidirbinėjant - tada ir galimų nemalonumų pavojus mažesnis.“
Motociklas - Tinos svajonė nuo vaikystės laikų. „Atsimenu, buvau paauglė ir mamai ištisai zyzdavau - nupirk motociklą, - šypsodamasi prisimena ji. - Mano mama dirbo ligoninėje, ji - medikė, prisižiūrėdavo nukentėjusiųjų per motociklų avarijas į valias, todėl mano prašymų nenorėjo nė girdėti. Gerai, kad ji nė nežino, kada aš pirmą kartą motociklą vairavau.“
Nors Tinos mama nuomonės apie pavojus prie motociklo vairo nepakeitė iki šiol, mergina rimtai svarsto įsigyti nuosavą plieninį žirgą. Kiek pinigų šitam malonumui nebūtų gaila išleisti? „Dar neapsisprendžiau, - šypteli ji. - Aišku, būtų visų geriausia, jei draugai kokia nors proga susimestų ir padovanotų.“
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
