1 nuotr.Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo įvesti minimalius reikalavimus universitetams ir kolegijoms ir jų pagrindu pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą bei finansuoti tik kokybiškas studijas ir mokslinius tyrimus vykdančias aukštąsias mokyklas. Stojamasis balas į universitetus turėtų būti ne mažesnis kaip 3, į kolegijas - ne mažesnis kaip 2. Tokius siūlymus ministerija pateikė Valstybės pažangos tarybai.
Švietimo ir mokslo ministerija parengė planą dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių. Plane išanalizuota mokslo ir studijų būklė, siūlomi sisteminiai problemų sprendimai. Keisti susidariusią situaciją siūloma įvedant minimalius reikalavimus aukštosioms mokykloms, keičiant studijų akreditavimo ir finansavimo tvarką, pertvarkant mokslo ir studijų institucijų tinklą.
"Mokslo ir studijų sistemos pertvarkos poreikį sąlygoja studentų skaičiaus mažėjimas, studijų programų smulkėjimas, išbarstytas akademinis ir mokslo potencialas, neefektyvus lėšų naudojimas, didėjanti tarptautinė konkurencija, reikalaujanti aukštos studijų kokybės", - sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje bei kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl studijų skaičiaus, dėl mokslinių tyrimų lygio, mokslo ir studijų tarptautiškumo, bendradarbiavimo su verslu, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, studentų kompetencijos, absolventų įsidarbinamumo lygio.
Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 5 proc.
Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius - darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitantys dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbantys kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 5 proc.
Siekiant išvengti studijų programų smulkinimo, plane numatoma studijų akreditavimo pertvarka - pereiti nuo atskirų studijų programų prie krypčių vertinimo ir akreditavimo. Akredituojant studijų kryptis siūloma nustatyti minimalius rodiklius dėl būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu, dėstytojų pedagoginių kompetencijų, absolventų įsidarbinamumo.
Siūloma, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.
Plane numatoma, kad, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus dėl efektyvaus valstybės biudžeto ir turimo intelektinio potencialo naudojimo, turėtų būti parengti siūlymai dėl mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos. Kokybės kėlimo planas pateiktas Valstybės pažangos tarybai. Vyriausybei pritarus, būtų rengiami pertvarkai vykdyti reikalingi teisės aktai.
Pertvarkos poreikį rodo esamos mokslo ir studijų sistemos būklės analizė. Studentų skaičiui stipriai mažėjant, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus, studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji. Studijų programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose mažėja. Tik pusė 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo.
Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, kai kuriais atvejais - po labai mažas mokslininkų grupes skirtingose institucijose, todėl mažai konkurencingas tarptautiniu mastu. Nors pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30-34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva pirmauja ES, pagal Europos inovacijų švieslentę užima tik 4-5 vietą nuo galo.
