ŠMSM: svarstome visus aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų siūlymus

Kaip skelbiama ŠMSM pranešime, ministerija palaiko nuolatinį dialogą su profesinėmis sąjungomis. Šiuo metu vyksta derybų procesas su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ dėl 2017 m. sudarytos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Sutarties šalys kasmet įvertina sutarties įgyvendinimo eigą ir derasi dėl pakeitimų. Šių metų derybose vienas iš reikalavimų yra susijęs su švietimo ir mokslo darbuotojų darbo užmokesčio didinimu.

Parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad 2024 m. mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyta 2023 m. ir 2024 m. užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų šių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet. Taip pat sutartyje numatyta, kad konkrečius darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimus ir terminus 2023 m. ir 2024 m. šalys derina derybose dėl sutarties pakeitimo, rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą.

„Visi profesinės sąjungos pateikti reikalavimai, kiekvienas iš jų atskirai, yra svarstomi. Apie reikalavimus didinti darbo užmokestį informuota ir Finansų ministerija. Atlyginimų kėlimo galimybės bus svarstomos kiek vėliau rudenį, atnaujinus valstybės ekonominės raidos projekcijas. Taigi ir sprendimai bus priimti kiek vėliau. Svarstymams rengiamos įvairios alternatyvos, tarp jų – ir toji, kurios reikalauja profesinės sąjungos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Valstybės lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2022 m. sausio 1 d. augo 12,5 proc. Tam valstybės biudžete buvo papildomai skirta 28,8 mln. Eur.

Universitetai yra autonomiški valstybės asignavimų valdytojai ir savarankiškai sprendžia dėl lėšų panaudojimo darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms. Nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, aukštosios mokyklos lėšų, įskaitant ir skirtų administracijos bei kitų darbuotojų darbo užmokesčiui, naudojimo tvarką nustato aukštosios mokyklos taryba, įvertinusi senato siūlymus. Tai lemia, kad dėstytojų darbo užmokestis ir darbo sąlygos aukštosiose mokyklose yra nevienodos.

Statistikos departamento duomenimis, aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai nuosekliai didėja. 2021 m. II ketv. vidutinis dėstytojo atlyginimas buvo 2067 eurų. 2022 m. II ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas jau siekė 2273 eurų iki mokesčių, tai sudaro 127,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020–2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. iki 351,9 mln. eurų.

Lietuvos mokslo tarybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai 2020–2022 metais padidėjo nuo 19,6 mln. iki 27,2 mln. eurų. Dalis šių lėšų skiriama tyrėjų veiklai finansuoti, tyrėjų karjeros plėtrai ir mobilumui, kvalifikacijos tobulinimui. 

ELTA primena, kad pirmadienį prie ŠMSM vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo protesto akcija, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mažus dėstytojų, mokslininkų ir kitų aukštojo mokslo sistemos darbuotojų atlyginimus.