Sostinės dovanos baltarusiams nesibaigia

Utopinės savivaldybės idėjos

Nelabai seniai „Vakaro žinios", remdamosis Užimtumo tarnybos suteikta informacija, rašė, kad humanitarines vizas gaunantys ir į Lietuvą esą dėl režimo persekiojimo bėgantys baltarusiai įsidarbinti mūsų šalyje neskuba. Nepaisant to, Vilniaus savivaldybės tarybos nariai nusprendė tokiems perbėgėliams savivaldybėje visiškai nemokamai suteikti 20 įrengtų darbo vietų.

Vilniečių vis dažniau peikiamas meras Remigijus Šimašius įrodinėjo, jog baltarusiams tokia pagalba yra labai reikalinga, nes esą ji užtikrina ne tik jų laisves, bet ir veiklos tęstinumo, į kurią kėsinasi „valstybę užgrobęs teroristinis režimas", galimybes. Taip pat meras buvo įsitikinęs, jog miestiečių pinigais apmokamų darbo vietų skyrimas kaimyninės šalies piliečiams prisidės prie Vilniaus kilimo, nes esą visi atvykę baltarusiai yra kūrybingi ir laisvės trokštantys žmonės.

Nors buvo pažadėta, kad 2-ame savivaldybės aukšte (Konstitucijos pr. 3) įsikurs tie, kurie turi nacionalinę daugkartinę vizą ar leidimą gyventi bei tokių institucijų kaip VšĮ „Investuok Lietuvoje", VšĮ „Versli Lietuva", NVO „Freedom House", Lietuvos žurnalistų sąjunga ir LR ambasados Baltarusijoje rekomendacijas, kaip bus užtikrinta, kad tarp jų nebūtų priešiškai Lietuvai nusiteikusių asmenų, patikslinta nebuvo.

Nemokamai darbo vietomis „laisvės trokštantys ir kūrybingi" baltarusiai galės naudotis 3 mėnesius, tačiau terminas gali būti pratęstas ir iki pusės metų.

Ar sostinė girdėjo apie konkurencijos teisę?

Ką apie tokias dovanas galvoja Lietuvos verslininkai? Gal jie irgi norėtų už ačiū įsikurti prestižinėje vietoje Vilniuje?

Gintaris Stoškus, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys ir Jurbarko rajono verslininkų tarybos pirmininkas, neslėpė, kad tokias sostinės iniciatyvas tiek jis, tiek jo kolegos verslininkai vertina ypač neigiamai.

„Pradėti reikėtų nuo pačios Baltarusijos. Mes ne viską apie kaimynus žinome, tačiau kai pasikalbame su turinčiais ten draugų, visi jie sako tą patį: Baltarusija - mūsų gimtinė. Tad pasilaikykite jūs sau tą lietuvišką demokratiją. O mes jau kaip nors susitvarkysime patys, - politikų ignoruojamą tiesą įvardijo verslininkas. - Aišku, tiek metų valdžioje esantis Aliaksandras Lukašenka tikrai įsigijo priešų ir jo veikla vertinama nevienareikšmiškai, tačiau kiek dabartinės mūsų valdžios veiksmai skiriasi nuo to, ką jis daro? Ypač šiuo atveju.

Mūsų valdantieji, viliodami jų specialistus, ne tik stengiasi pakenkti kaimynams, bet ir nieko nedaro, kad padėtų sunkiai besiverčiantiems saviems verslininkams. Suprasčiau, jeigu pagalba būtų skiriama tikriems politiniams pabėgėliams, o dabar pinigai taškomi perėjūnams, kurie Lietuvoje gali ir neužsilikti."

Jis neslėpė, kad patalpas sostinės centre nemokamai norėtų gauti daugelis verslininkų. Ypač tai domintų tuos, kurių finansinė padėtis pablogėjo dėl pačios savivaldybės veiksmų. Deja, konstatavo G.Stoškus, per pandemiją leidusi milijonus abejotinoms iniciatyvoms, tokią praktiką sostinės savivalda taiko ir toliau.

„Palyginimui galiu pasakyti, kad mes Jurbarke ieškome būdų, kaip padėti vietiniam verslui ir išsaugoti darbo vietas. Peržiūrėjome galiojančius žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčius, dalį jų, kad žmonėms būtų lengviau, sumažinome, - realius darbus vardijo pirmininkas. - Jei kviesime kažką iš kitur, tai tik tokiomis pat sąlygomis, kurias turi vietos verslai, nes nesuprantame, kodėl reikia kažką išskirti? Juolab kad Lietuvoje veikia konkurencijos teisė ir Konkurencijos įstatymas, tačiau sostinės savivalda, tikėtina, apie tai pamiršo."

Jis atkreipė dėmesį ir į kitus esančiųjų valdžioje keistokus veiksmus.

„Dabartinės valdžios, tiek regioninės, tiek centrinės, pasirinkta pozicija verslui yra keista ir nepriimtina.

Vieni dalija patalpas baltarusiams, nors aišku, kad Baltarusija vis tiek liks Rusijos įtakoje, kiti nesugeba užkirsti kelio elektros ir dujų kainų augimui, nors tai skaudžiai smogs vietos gyventojams. Beje, pastarieji pajus ir neigiamą ekonominį Baltarusijai išprašytų sankcijų poveikį, nors kaimyninėje šalyje tai nieko nepakeis. Suprantu, kad pandeminė situacija atpratino po palmėmis gulinčius valdininkus dirbti, tačiau jiems reikėtų pagalvoti apie tai, kad tokiais „darbais" sugriovus Lietuvos ekonomiką ir sunaikinus smulkųjį verslą nebebus iš ko surinkti mokesčių. O pinigų netrukus prireiks jau prisiimtų skolų grąžinimui, nes vaikams ir anūkams jų nepaliksime. Valstybė reikalinga tam, kad tauta išliktų ir kad gyventų pasiturinčiai, bet, stebint dabartinių valdžių veiksmus, apima nuojauta, kad jų siekiai yra visiškai priešingi", - apibendrino G.Stoškus.

Pirmiausia tegul pasirūpina savais

Jurbarkiečiui pritarė ir asociacijos „Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės" prezidentas Vytenis Butkevičius.

„Atvažiuojantys, jeigu jie sveiki ir gali dirbti, neturi būti išlaikytiniais. Bet jie tampa parazituojančia visuomenės dalimi, kurią sunkmečiu dar turime išlaikyti iš savo kišenės, ir tai atrodo keista. Juolab kad ir Europa atsisako tokios praktikos", - piktinosi vyras.

Jis neslėpė, kad smulkiajam verslui nemokamai gauti patalpas sostinės centre būtų svajonė, nes tokių sunkių metų kaip pandeminiai dar nėra buvę.

„Tiek per pirmą karantiną, tiek per antrą smulkusis verslas buvo ignoruojamas ir diskriminuojamas stambiojo verslo atžvilgiu. Daug kas pasitraukė iš rinkos, nes norint išlikti reikėjo apyvartinio kapitalo, kurį turėjo ne visi. Palikti gyventi iš 260 eurų per mėnesį ir be kitų pajamų, jie „pravalgė" produkcijos pirkimui ar verslo plėtrai numatytas santaupas, - sakė asociacijos prezidentas. - Tarp karantinų dalis smulkiųjų tikėjosi atsigauti prekiaudami kalėdine produkcija, tačiau jiems tai irgi nebuvo leista, tad žmonės liko neišpardavę šventinių prekių."

Pasak jo, valdžia, užuot „auklėjusi" kaimynus, visą energiją galėjo nukreipti savo žmonių pagalbai.

„Baltarusija sėkmingai laviravo tarp Rytų ir Vakarų, mums tai buvo naudinga, tačiau pasirinkus puolimo taktiką patys Baltarusiją pastūmėme į Rusijos glėbį. Eilinė „demokratinė" revoliucija nepavyko, tad situacija tiek ES, tiek Lietuvai yra labai nepalanki, o mes savo veiksmais ją dar labiau bloginame, - realybę įvardijo V.Butkevičius. - Suprasčiau, jeigu Lietuvos valdžia rūpintųsi politiniais pabėgėliais, bet, pripažinkime, dauguma atvykstančių yra ekonominiai, „gardesnio kąsnio" ieškantys migrantai."

Jis sutiko, kad jeigu į Lietuvą atvyktų išsilavinę, aukštą pridėtinę vertę galintys sukurti specialistai, mūsų šaliai tai būtų naudinga, tačiau abejojo, ar pasiliekantys Lietuvoje tikrai yra tokie.

„Baltarusiai ir ukrainiečiai mums artimi tiek istoriškai, tiek kultūriškai, tačiau išsilavinę ir turintys paklausias specialybes pasinaudoja Lietuva kaip tramplinu į Vakarus, o mūsų krašte pasilieka arba ekonominiai, dirbti nenorintys pabėgėliai, arba žemesnės kvalifikacijos darbininkai, dempinguojantys Lietuvos darbo rinką ir atlyginimus.

Tai lemia, kad mūsų piliečiai vis dažniau „balsuoja kojomis".

Jeigu išvykęs milijonas šalies gyventojų grįžtų, dirbtų čia ir mokėtų mokesčius, šalies biudžetas tai tikrai pajustų. Deja, valdžia, užuot skatinusi Lietuvos gyventojus grįžti ir kelti šalies ekonomiką, biudžete likusius pinigus leidžia jų atgrasymui ir savireklamai", - pesimistiškai pokalbį baigė V.Butkevičius.