1 nuotr.Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai, reaguodami į didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusį atvejį, kai galimai buvo pralošta keliasdešimt milijonų eurų siekianti suma, pažymi, kad azartinių lošimų ir loterijų teisinis reglamentavimas yra ydingas ir tinkamo įstatymų leidėjo dėmesio nesulaukia daugiau kaip dešimtmetį.
STT, atsižvelgdama į srities aktualumą, keliamą grėsmę dėl galimos korupcijos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, neigiamo poveikio nepilnamečiams, nuo 2011 m. iki 2023 m. pabaigos yra atlikusi loterijų ir azartinių lošimų organizavimą bei kontrolę reglamentuojančių teisės aktų bei jų pakeitimo projektų antikorupcinį vertinimą ir parengusi 16 antikorupcinio vertinimo išvadų.
Minėtos išvados buvo pateiktos Finansų ministerijai, Lošimų priežiūros tarnybai, Seimo Antikorupcijos komisijai bei Biudžeto ir finansų komitetui.
Tačiau dauguma STT korupcijos prevencijos pareigūnų nustatytų rizikų tebėra aktualios. Pavyzdžiui, palankesnės sąlygos veiklai sukurtos tam tikrai lošimų organizatorių grupei – nuotoliniams azartiniams lošimams, užimantiems didžiausią dalį rinkos ir generuojantiems didžiausias pajamas.
Be to, draudžiami atsiskaitymai banko kortelėmis lošimų vykdymo vietose, nepakankamai kontroliuojama įstatymu draudžiama azartinių lošimų reklama, o loterijų reklama išvis neribojama.
Vis dar nėra galimybės į priklausomybę linkusiam asmeniui registruoti „Apsiribojusių galimybę lošti asmenų registre“ nenorą dalyvauti loterijose, kai tikimybė prasilošti kai kuriose nuotolinėse loterijose prilygsta kai kuriems azartiniams lošimams.
Nepakankama azartinių lošimų ir loterijų organizatorių veiklos kontrolė ir jos rezultatų, informacijos apie taikytas poveikio priemones viešinimas, ypač dėl nelegalių nuotolinių lošimų kontrolės. Kai kurių loterijų rūšių kontrolė nereglamentuota, o priežiūros institucijai suteikta pernelyg plati diskrecija dėl pažeidimų sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių vertinimo.
Nemažą dalį loterijų ir azartinių lošimų organizatoriams bei jų veiklos kontrolei taikomų reikalavimų nustato ne įstatymas, bet žemesnės galios teisės aktai, pavyzdžiui: lošimų licencijavimo taisykles, baudos dydžio apskaičiavimo tvarką, pažeidimus lengvinančių aplinkybių kriterijus ir pan.
Šiuo metu Seime registruoti du teisės aktų pakeitimo projektai dėl kurių STT teikė siūlymus – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas dėl draudimo lošti iki 21 metų ir Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma drausti azartinių lošimų reklamą, bet ir toliau nėra numatyta jokių apribojimų dėl loterijų reklamos.
Tačiau dėl kitų STT ne kartą nustatytų antikorupcinio pobūdžio rizikų ir teisinio reguliavimo spragų teisės aktų pakeitimo projektų nėra registruota. STT vertinimu, tokia situacija galimai sudaro sąlygas didelių prasilošimų atvejams pasireikšti ir ateityje.
