Sugriaus viską: nebeliks nė vienos valstybės įmonės

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, trečiadienį Vyriausybei pristatydama valstybės įmonių pertvarkos vykdymo planą, pažymėjo, kad jis kas pusę metų atnaujinamas, o ministerija kas pusę metų Vyriausybei pateikia ataskaitą. Paskutinį kartą tai buvo padaryta pernai rugpjūtį, todėl ministrė supažindino su tuo, kas nuveikta nuo to mėnesio ir kas dar planuojama.

Visų pirma, VĮ „Oro navigacija", VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uostas ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pertvarkytos į AB. Taip pat padidintas UAB „Investicijų ir verslo garantijos" įstatinis kapitalas, inkorporuojant UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra, UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas į UAB „Investicijų ir verslo garantijos" valdymą.

Taip pat įkurta VĮ Žemės ūkio duomenų centras, kuri atsirado vietoj VĮ Valstybės žemės fondas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras". Beje, minėta naujoji VĮ jau 2024 m. gruodį praras VĮ statusą, bet kol kas neskelbiama, kokį įgis.

„Iki 2024 m. pabaigos įgyvendinus visas plano priemones, Lietuvoje neliktų įmonių, turinčių valstybės įmonės teisinę formą, o iš šiuo metu esančių 48 valstybės valdomų įmonių liktų apie 30", - skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Plane kelios priemonės pažymėtos kaip „įvykdytos". Tai - AB „Vilniaus metrologijos centras", UAB „Projektų ekspertizė", VĮ Mašinų bandymo stotis, UAB „Šilutės polderiai", UAB „Panevėžio veislininkystė" bei UAB „Genetiniai ištekliai" privatizavimas.

Beje, VĮ Mašinų bandymo stotis iš pradžių buvo pertvarkyta į UAB ir tik po to privatizuota. Tai verčia susimąstyti, kodėl ir kitų VĮ statusai keičiami. Beje, ir pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieš du mėnesius pripažino, kad dalis valstybės valdomų įmonių bus išparduotos.

A.Armonaitė tąsyk pridūrė, esą VĮ pertvarka yra šios Vyriausybės prioritetinių darbų sąraše.

„VĮ teisinė forma yra nepažangi valdysenos požiūriu, todėl tikimės, kad tokių įmonių pertvarkymas sudarys sąlygas pasiekti geriausių veiklos rezultatų, didins veiklos efektyvumą. Aiški ir skaidri valstybės valdomų įmonių veikla duos ne tik apčiuopiamos grąžos valstybei, bet ir užtikrins kokybiškesnį svarbių socialinių paslaugų teikimą, aukštesnę kuriamų produktų kokybę bei atneš daugiau naudos kiekvienam valstybės piliečiui", - tikino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija pasigavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų teiginį, esą „tam tikrais atvejais Lietuvoje valstybės valdomos įmonės konkuruoja su privačiomis bendrovėmis, todėl tokių įmonių veiklos optimizavimas turėtų vykti pirmiausia jas pertvarkant, reorganizuojant, privatizuojant ar likviduojant".

Komentuoja ekonomistas, Seimo narys, buvęs Vyriausybės vadovas Algirdas BUTKEVIČIUS:

„Nieko valstybės įmonės statuse blogo nėra. Man kaip tik būdavo geriau dirbti su VĮ, nes didesnę įtaką jų valdyme turi valstybė. Ir atsiskaitymas yra daug griežtesnis. O kuriant akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę iškart kyla klausimas, ar ji nebus privatizuota. Dabar matau, kad mano tėviškėje Šeduvoje (Radviliškio r., - aut. past.) avininkystės eksperimentinis ūkis (UAB „Šeduvos avininkystė"), kuriame mama visą gyvenimą dirbo, paverstas UAB ir gavo raštą, kad iki birželio bus privatizuotas", - „Vakaro žinioms" sakė ekspremjeras.

Jis neabejoja, kad mažesnės VĮ verčiamos į AB arba UAB irgi siekiant jas privatizuoti, bet neatmeta galimybės, kad ketinama išparceliuoti ir didžiąsias įmones, privatizuojant dalį jų akcijų.

„Neatmetu, kad ir „Lietuvos geležinkelių" pelningąją dalį ketinama privatizuoti, o gal ir kitų įmonių, argumentuojant kapitalo didinimu, investicijų pritraukimu. Dalį „Lietuvos geležinkelių" kai kas norėjo privatizuoti ir man būnant ministru pirmininku", - teigė A.Butkevičius.