12 nuotr.Šeštadienį „Vakaro žinios“ rašė apie tai, kad KGB agentu išvadinto Donato Banionio sūnus, režisierius Raimundas Banionis, neketina sudėti rankų ir kovos tol, kol šmeižtas apie jo tėvą bus paneigtas. „Vakaro žinių“ kalbinti kito apšmeižto šviesuolio, dirigento Sauliaus Sondeckio, sūnų pozicija - tokia pati.
Kažkam patogu
S.Sondeckio sūnus, Saulius Sondeckis jaunesnysis, „Vakaro žinių“ paklaustas, ar per šiuos dvejus metus kas nors atsiprašė jo, brolių ar mamos, patikino, kad atsiprašymo taip ir neišgirdo. „Niekas. Iki šiol ta informacija „kaba“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tinklalapyje. Tiesa, jau su Liustracijos komisijos išvados prierašu, bet vis tiek tėvas paliktas kaip agentas. Matyt, taip yra kažkam patogu“, - sakė vienas iš trijų S.Sondeckio sūnų.
S.Sondeckis jaunesnysis tikisi, kad naujas centro vadovas ištaisys padėtį: „Atėjo naujas vadovas, vienas geresnių istorikų. Tikiuosi, įves tvarką. Prieš ateidamas į šias pareigas jis sakė, kad negali būti politizuotų dalykų. O šis atvejis yra visiškai politizuotas ir netgi suasmenintas. Neperžiūrėti situacijos naujas vadovas negali. Jeigu paskelbti dokumentai yra netiesa, jie negali likti paskelbti. Tai yra valstybinė įstaiga, išlaikoma iš visų Lietuvos gyventojų pinigų. Be to, įstaiga vadinama tyrimų centru. Jeigu neištyrus nieko, spausdinama, kas sugalvojama, tai yra pinigų švaistymas. Yra teisiniai reikalavimai, kurių privalu laikytis. Vienas iš jų - tėvas jau miręs, todėl tokie skelbimai nebegalimi. Jis negali apsiginti. Argi reikia dar kažkokių išaiškinimų ar teismų?“
„Ginsiu, kiek reikės“
- Kaip manote, centras šmeižtą paskleidė netyčia, o gal iš nekompetencijos? -„Vakaro žinios“ paklausė kito S.Sondeckio sūnaus Vytauto SONDECKIO.
- Man tai atrodo kaip provokacija apšmeižti tėvą, neturint įrodymų. Nėra duomenų, kad šie asmenys buvo KGB agentai. Kol nėra tikrų įrodymų, negalima teigti, kad jie bendradarbiavo su saugumu. Visiems blaiviai mąstantiems žmonėms buvo aišku, kad tai - šmeižtas. Manau, tokie dalykai netyčia neatsitinka. Galų gale, ir pats centras tarsi paneigė tai, ką paskelbė. Bet man tokie darbai neatrodo susiję su teisybės paieškomis ar Lietuvos istorijos vertinimu. Manau, bandant sumenkinti tokius iškilius Lietuvos žmones, yra žeminama visa valstybė, siekiama destrukcijos.
Žinote, S.Sondeckis diriguodavo sekmadieninius koncertus Vilniaus katedroje, tuometinėje Paveikslų galerijoje, kuriuose atlikdavo religinius kūrinius, taip sugrąžindamas šv.Mišias į svarbiausią Lietuvos bažnyčią. Tai buvo rezistencinis aktas, dėl kurio jis galėjo stipriai nukentėti. Galėjo prarasti visus koncertus. Be to, 1960 m. S.Sondeckio įkurtas kamerinis orkestras vadinosi Lietuvos kameriniu orkestru. Įsivaizduokite, ką reiškė tarybiniais laikais taip vadintis… Šis pavadinimas rodė, kad S.Sondeckis Lietuvos nepripažįsta TSRS dalimi.
- Tikitės, kad naujasis centro vadovas peržiūrės situaciją?
- Manau, naujasis vadovas turi tokią galimybę. Bet, manau, kad jam bus daromas milžiniškas spaudimas to nedaryti ir nesikišti.
Ginsiu tėvą, kiek reikės. Nes yra žmonių, kurie tėvą šmeižia. Gal jiems nepatiko, kad tėvas sekmadieniais grojo katedroje…
Iki šiol tarp gatvėje sutinkamų žmonių yra tokių, kurie iš tiesų buvo tikri saugumo agentai. Ta grupė žmonių nenori, kad mes sužinotume, kas jie tokie buvo. Jie yra tikroji pavojinga ir baisi jėga. Mes jų iki šiol neišaiškinome. Aš į tai žiūriu, kaip į tų jėgų bandymą susilpninti Lietuvą, atimti pasitikėjimą mūsų didvyriais, padaryti iš mūsų pasididžiavimo vertų asmenybių kažkokius niekingus išdavikėlius. Turime tam priešintis.
KGB persekiotas tremtinys
S.Sondeckio ir D.Banionio artimieji ketina kovoti tol, kol teisybė bus pasiekta. O kas apgins kardinolo Vincento Sladkevičiaus garbę? Centro valdomoje svetainėje prie agentų ir toliau galima rasti V.Sladkevičiaus pavardę. „V.Sladkevičius buvo KGB persekiojamas ir tardomas. Remiantis kitais agentų registracijos žurnalais, saugomais LYA, agentas „Alksnis“ užverbuotas 1958 metais, bet agentūriniame tinkle buvo kiek daugiau nei metus ir 1959 m. vasarą iš agentų išbrauktas. Tais pačiais metais ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. Tikėtina, kad bendradarbiauti su sovietų saugumu atsisakė (agento darbo byla net nebuvo užvesta)“, - rašoma svetainėje.
Deja, šalia taip ir neatsirado Liustracijos komisijos patvirtinta išvada, jog kaip ir dėl D.Banionio ar S.Sondeckio, taip ir dėl V.Sladkevičiaus nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog kardinolas bendradarbiavo su KGB. Ironiška, tačiau ateinančius - 2021-uosius - metus Seimas pavadino kardinolo V.Sladkevičiaus metais.
Dabar atostogų metas
Šiandien šmeižtą paskleidusiame centre - naujas vadovas. Deja, Lietuvos šviesuoliai net ir po Liustracijos komisijos išvadų, vis dar priskirti prie KGB agentų. „Vakaro žinių“ kalbintas naujasis centro vadovas Adas Jakubauskas patikino, kad prie šio klausimo ketina sugrįžti. Tiesa, ne viskas taip greitai, kaip norėtųsi.
„Šį klausimą aptarsime kai bus suburta naujos sudėties centro taryba. Tuomet priimsime sprendimą, kaip elgtis su tuo paviešintu faktu. Norime patvirtinti nuostatus, pasikviesti žmones į tarybą, sulaukti grįžtančių iš atostogų. Turbūt, jau rudeniop. Nenoriu priimti vienasmenio sprendimo. Turi būti pasitarta su specialistais ir priimta bendra centro pozicija“, - „Vakaro žinioms“ sakė naujasis centro generalinis direktorius A.Jakubauskas.
Signataras Zigmas Vaišvila: Patyčia iš Lietuvos tęsiasi. Mes tylime
Liustracijos komisijos, vienintelės įstatymų nustatyta tvarka Lietuvoje turinčios teisę spręsti, ar asmuo slapta bendradarbiavo su TSRS KGB, išvados dėl šių trijų asmenų neabejotinos ir aiškios - nėra pagrindo teigti, kad jie slapta bendradarbiavo su TSRS KGB. Beje, jos turi ir įstatymo galią, t.y. jos yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.
Lietuvos Seimas, inicijavęs šio šmeižto tyrimą ir nustatęs, kad už šių trijų šviesuolių apšmeižimą atsakinga tuometinė centro vadovė Birutė Burauskaitė, neišdrįso deramai įvertinti šios veikėjos, prisipažinusios, kad tai padaryta jos neįvardintų politikų nurodymu, atsakomybės. Tačiau taip pat mūsų Seimas plojimais ją išlydėjo iš šių atsakingų pareigų.
Po Sauliaus Sondeckio artimųjų perspėjimo kreiptis ir į teismą, sunerimęs centras interneto svetainėje www.kgbveikla.lt šalia šmeižikiškų pažymų apie Sauliaus Sondeckio ir Donato Banionio slaptą bendradarbiavimą paskelbė, kad Liustracijos komisija dėl jų dviejų nustatė priešingus faktus.
Tačiau šalia kardinolą V.Sladkevičių šmeižiančios pažymos prierašo, kad ir dėl šio iškilaus mūsų Tautos sūnaus Liustracijos komisija nustatė, kad to nebuvo, deja, bet nepaskelbta.
Kodėl tyli Lietuvos katalikų bažnyčia? Patyčia iš šių mūsų šviesuolių, tuo pačiu ir iš Lietuvos tęsiasi. Mes tylime.
Atrodytų, kad taip „šauniai“ Lietuva pasitinka kardinolo V.Sladkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Atrodytų, kad Šv.Marijos žemėje - nieko naujo. Visgi ne.
Visgi minėsime deramai kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-ąsias metines. Ne valstybės ir ne bažnyčios, bet kelių žmonių iniciatyva, pralaužusia šią Lietuvos Gėdos sieną. Padėkokime tai padariusiems kukliems žmonėms, kurie patys tuo nesigirs - bibliotekininkui ir kraštotyrininkui iš Biržų Evaldui Timukui, Kauno kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovei Irenai Petraitienei ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarei Irenai Andrukaitienei. Tai, visų pirma, jų ir Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bei Utenos kultūros centro dėka įvyks šio garbingo jubiliejaus paminėjimo ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus pagerbimo renginiai jo tremties vietose, išleidžiama šiam Tautos Žmogui skirta atsiminimų knyga. Aukas šioms iniciatyvoms įgyvendinti rinko E.Timukas.
Šių metų rugpjūčio 22 d. Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) bus atidengtas koplytstulpis V.Sladkevičiaus Dvasinės tarnystės tremtyje atminimui (tremtis šioje vietovėje - nuo 1959 m. iki 1976 m.).
Rugpjūčio 22 d. Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje atidaroma paroda „Padaryk mane gerumo ženklu“. Tokie lotynų kalba surašyti žodžiai iš V.Sladkevičiaus herbo.
Rugpjūčio 23 d. Pabiržėje (Biržų r.), prie klebonijos pastato, atidengiama memorialinė lenta
V. Sladkevičiaus atminimui (tremtis šioje vietovėje - nuo 1976 m. iki 1982 m.).
Rugpjūčio 23 d. Po parodos atidarymo įvyks atsiminimų knygos su gausia ikonografine ir dokumentine medžiaga „Savas tarp savų“ pristatymas visuomenei. Knygos sudarytojai - E.Timukas ir I.Andrukaitienė.
Šios knygos pavadinimas verčia viešai paklausti: kiek mūsų liko tų savų, kurie gerbia ne tik šį Žmogų ir jo atminimą, jo indėlį į Lietuvos laisvinimo kelią, bet ir gina jį, jo šviesų atminimą, tuo pačiu - ir Lietuvos garbę, jos Atgimimo ir Lietuvos katalikų bažnyčios istoriją?
Šis klausimas - ne tik retorinis, nes tik signatarės I.Andrukaitienės dėka Lietuvos Seimas sutiko rugsėjo 2 d. parlamente atidaryti parodą „Padaryk mane gerumo ženklu“. Tą pačią dieną Seime įvyks ir kardinolo V.Sladkevičiaus 100-mečio paminėjimo konferencija.
