4 nuotr.Statistika byloja, kad šių metų kovą-gegužę, kai buvo įvestas karantinas, mirčių užfiksuota maždaug 400 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Seimo opozicija pasigavo šį skaičių ir valdančiuosius bando priremti prie sienos, esą mirtingumas padidėjo, nes nesergantiems COVID-19 buvo labai sunku patekti pas medikus ir kitos ligos buvo „primirštos“.
„Vakaro žinios“ jau rašė, kad Seimo konservatoriai Paulė Kuzmickienė ir Antanas Matulas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Higienos instituto direktorių Remigijų Jankauską ir valstybinės įmonės Registrų centro vadovą Saulių Urbanavičių, prašydami pateikti oficialius tiek 2019 m., tiek 2020 m. kovo-gegužės mėnesių statistinius duomenis, fiksuojančius gyventojų mirtingumą, taip pat oficialius mirtingumo pagal mirties priežastis statistinius duomenis. Anot parlamentarų, karantino laiku, kovo-gegužės mėnesiais, mirčių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 10 proc. (apie 400 atvejų).
Kol jie atsakymų laukia, to paties per Vyriausybės valandą A.Verygos tiesiai paklausė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Tiesą sakant, aš nežinau, iš kur tokia informacija atsirado“, - statistika suabejojo A.Veryga.
Tačiau ją labai lengva patikrinti. Štai Statistikos departamentas pateikia lyginamuosius mirtingumo šių ir praėjusių metų duomenis, iš kurių akivaizdu, kad mirtingumas šiemet, lyginant su pernykštėmis atitinkamomis savaitėmis, drastiškai išaugo. Tiesa, lyginamoji statistika skelbiama tik nuo 18-osios metų savaitės. Tada Lietuvoje mirė 688 žmonės, arba 26 mažiau nei pernai. O paskui - drastiškas šuolis. 19-osios savaitės (gegužės 4-10 dienos) mirtingumas - 805 (114 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), 20-osios - 717 (10 daugiau), 21-osios - 733 (55 daugiau), 22-osios - 721 (13 daugiau), 23-iosios - 744 (23 daugiau), 24-osios - 816 (72 daugiau).
Šio šuolio priežastys neaiškios, mat anksčiau mirčių priežastis nagrinėjantis Higienos institutas sako, kad iš Registrų centro nebegauna medicininių mirčių liudijimų. Registrų centras tikina, kad neslepia informacijos, tačiau jos nepateikia dėl stringančios elektroninės sistemos. Tačiau G.Landsbergio tai neįtikina.
„Ministre, lygiai taip pat nėra skelbiamos mirčių priežastys. Tas nėra įprasta Lietuvoje. Mes paprastai galėdavome sužinoti iš to paties Higienos instituto, kokios priežastys lėmė žmonių mirtį. Šį kartą tokios informacijos neturime. Susidaro įspūdis, kad ta informacija yra sąmoningai slepiama, tiesiog siekiant išvengti papildomų visuomenės klausimų. Ar galėtumėte tą paneigti arba patvirtinti?“ - A.Verygos perklausė konservatorių lyderis.
Ministras dievagojosi, kad informacija nebuvo, nėra ir nebus slepiama.
„Mirčių priežasčių detalią statistiką kasmet skelbia tas pats Higienos institutas, kuris gauna informaciją iš „Sveidros“, iš kitų duomenų bazių. Aš siūlyčiau vis dėlto nepulti daryti išvadų, kad ir kur jūs ten randate duomenis, nes, kaip sakiau, svyravimai kasmet, net ir vertinant skirtingų metų tą patį mėnesį, gali būti nemaži ir paprastai niekas nevertina tokio trumpo laikotarpio, nes tų svyravimų priežasčių gali būti labai daug. O metų pabaigoje, kai visi duomenys yra sutvarkomi, išvalomi, kad tikrai nebūtų kokių klaidų, jie visuomet paskelbiami“, - tikino A.Veryga.
Beje, mirtingumo šuolio negalima paaiškinti vien COVID-19, mat nuo šios ligos mirė 78 asmenys, o mirtingumas per karantiną, kaip minėta, išaugo 400.
