Svarbūs pokyčiai šalies keliuose: sužinokite, kas keičiasi

Dviračių gatvės - naujovė ar nenoras tvarkytis?

„Siekiant sudaryti kuo saugesnes sąlygas dviračių eismui ir sprendžiant dviračių infrastruktūros trūkumo klausimą, tose vietose, kur negalima įrengti dviračių takų ar dviračių juostų, gali būti įrengiamos dviračių gatvės, žymimos nauju kelio ženklu „Dviračių gatvė, - rašoma institucijos svetainėje. - Dviračių gatvės gali būti įrengiamos ramaus, lėto eismo, pavyzdžiui, siaurose senamiesčių, kurortų, gatvėse. Jose vyks mišrus motorinių ir ne motorinių transporto priemonių eismas ir galios specialūs KET reikalavimai."

Dviračių gatvėje: draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu; lenkti transporto priemones, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą (apvažiuoti tos pačios krypties eismo juosta leidžiama); dviračių vairuotojams netaikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.

Teoriškai viskas atrodo aišku, tačiau praktikoje formuluotė „negalima įrengti dviračių takų" gali reikšti ir kai ką kitą. Tarkim, nenorą leisti pinigų tokių takų įrengimui, problemą „sprendžiant" naujų ženklų pakabinimu.

Keistokai skamba ir leidimas dviratininkams važiuoti taip, kaip jiems patinka. Sutinkant, kad visi eismo dalyviai, būtų tai pėstieji ar automobilių vairuotojai, turi vienodas teises ir pareigas, leidimas dviratininkams važiuoti bet kaip potencialiai suponuoja eismo įvykius.

Išskirtinis viešasis transportas

Viešasis transportas, į kurį ypač sostinės valdžia norėjo susodinti visus vilniečius, jau turėjo išskirtines eismo sąlygas. Nepaisant to (ir nesprendžiant streikais galinčių pasibaigti vidinių „Vilniaus viešojo transporto" problemų), jas buvo nuspręsta pagerinti.

„Pakeitimuose reglamentuoti atskiri, tik maršrutiniam transportui skirti šviesoforo signalai. Tokius šviesoforus galima įrengti sankryžose, kuriose: įrengta raide „A" pažymėta eismo juosta (pavyzdžiui, T formos sankryžose); tikslinga leisti maršrutiniam transportui įvažiuoti į sankryžą anksčiau nei likusiam transporto srautui", - nurodoma ministerijos svetainėje.

Nuo birželio pirmosios įsigaliojo ir A juostų perskirstymas: „raide A, kuriomis gali važiuoti tik maršrutinis transportas; simboliu A+, kuriomis, be maršrutinio transporto, gali važiuoti dviračiai, mopedai ir lengvieji keturračiai, automobiliai, pažymėti skiriamuoju ženklu „Neįgalusis" arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele (kuriuose važiuoja neįgalieji į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) neįgaliųjų dienos užimtumo centrą (-o) (jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku) ir kitos transporto priemonės, kurioms suteikta tokia teisė: motociklai, lengvieji taksi automobiliai, taip pat automobiliai, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, elektromobiliai, jeigu eismo juosta pažymėta atitinkamais užrašais/simboliais".

Įvertinus, kaip greitai nusitrina dalies sostinės gatvių žymėjimas arba kaip jų žiemą neskubama valyti, galima prognozuoti, kad šie pakeitimai taps ginčų ir nesutarimų tarp vairuotojų priežastimi. Be to, kaip rodo praktika, visos, ypač su gatvių žymėjimu ar eismo srautų reguliavimu susijusios, naujovės bent jau pradžioje tampa didesnio ar mažesnio chaoso priežastimi. Situaciją kažkiek gelbsti tik tai, jog pakeitimai įsigalioja vasarą, kai eismo intensyvumas, paprastai, būna mažesnis.

Pakeitimai reiškia, kad teks ne tik perdažyti dalį miestų gatvių, bet ir pagaminti nemažai naujų ženklų, o daroma visa tai bus iš mokesčių mokėtojų kišenės. Taip pat galima neabejoti, kad papildomu darbu bus apkrauti policijos pareigūnai, kurie turės kontroliuoti, kaip laikomasi naujųjų KET reikalavimų. Įvertinus, kad paskutinis naujadaras - draudimas parkuoti automobilius ties išvažiavimas iš daugiabučių namų kiemų - realios naudos nedavė ir problemos neišsprendė, kyla nemažai abejonių ir dėl dabar įsigaliojusių naujovių.