1 nuotr.Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pirmadienį inicijuoja Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo procedūrą. Anot profsąjungos pirmininko pavaduotojo Audriaus Jurgelevičiaus, derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikimasi baigti iki spalio pradžios, kai Vyriausybė baigs dėlioti 2024 m. valstybės biudžeto projektą.
LŠMPS siūlo keisti šakos kolektyvinę sutartį, numatant mokytojų etatino darbo apmokėjimo taisymą, ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų bei švietimo pagalbą teikiančių specialistų finansavimo pokyčius bei mokinių skaičiaus klasėse mažinimą.
„2019 m. įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, išryškėjo tam tikri šios sistemos trūkumai ir jas profesinė sąjunga siūlo taisyti. Tačiau ne mažiau problemų sukuria jau galiojančių teisės aktų nesilaikymas. Su retomis išimtimis visose mokyklose yra nepaskirstoma dalis etatų, taip neapmokant dalies mokytojų dirbamų darbų. Neretai pasitaiko, kad 700 ir daugiau metinių kontaktinių valandų dirbantiems pradinių klasių mokytojams nėra suformuojamas pilnas etatas, nors to reikalauja ŠMSM ministro įsakymas“, – teigia A. Jurgelevičius.
„Dar dažniau pasitaiko, kad etatu progimnazijoje, pagrindinėje mokykloje ar gimnazijoje dirbančiam mokytojui yra nustatytos daugiau nei 888 metinės kontaktinės valandos, nors tokia maksimali tiesioginio darbo su mokiniais valandų riba yra nustatyta darbo apmokėjimo įstatyme. Švietimo priežiūrą vykdančioms institucijoms bent kiek griežčiau pažiūrėjus į išvardytus prasilenkimus su teisės aktų reikalavimais, aiškiau matytume, kur link reikia tobulinti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą“, – priduria LŠMPS pirmininko pavaduotojas.
Jis atkreipia dėmesį, kad susiduriama su problemomis finansuojant ikimokyklinio ugdymo programas vykdančias įstaigas bei švietimo pagalbą teikiančius specialistus.
„Savivaldybėms tam, kad šios švietimo sistemos sritys tinkamai funkcionuotų, tereikia nedidele dalimi prisidėti prie jų finansavimo. Deja, situacija yra prasta. Nemaža dalis savivaldybių ne tik, kad neskiria savo biudžeto lėšų, reikalingų efektyviai švietimo pagalbai organizuoti, bet ir apskritai bando išsiversti tik su Vyriausybės skiriamomis dotacijomis“, – aiškina A. Jurgelevičius.
Taip pat, anot jo, profesinės sąjungos ne vienerius metus reikalauja priimti sprendimus, kurie leistų sumažinti maksimalų mokinių skaičių klasėse.
„Tačiau šiai dienai ir dabar galiojantys teisės aktai, numatantys daugiausia 24 mokinius I–IV bei 30 mokinių V–XII klasėse, nėra vykdomi. (...) Bjaurų šios situacijos kvapelį sustiprina faktiškai įteisinta apgaulės schema. Ministerijos sukurtoje bei administruojamoje Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS) nerasime įregistruotos nė vienos didesnės nei leidžiama klasės. Tačiau mokyklose rasime po 25 – 27 pradinėse ir 31 – 33 vaikus vyresnėse klasėse“, – kalba LŠMPS pirmininko pavaduotojas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) apie galimą prisijungimą prie streiko pranešė praėjusią savaitę. Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
