Taksi vairuotojas užsipuolė rusų tautybės keleivę. Atsisakiusi kalbėtis apie karą Ukrainoje, moteris buvo priversta bėgti

Trisdešimt metų dailės mokytoja Kėdainiuose dirbanti tapytoja Irina Dima į Lietuvą atvyko vedina noro studijuoti dailę ir lietuvių kalbą. Baigusi Vilniaus dailės akademiją liko gyventi Lietuvoje. Irina sako, kad visuomet ją traukė čia, į tėčio gimtinę. Irinos tėtis - tikras lietuvis, tarnaudamas kariuomenėje buvo išsiųstas į Rusiją, kur sutiko būsimą žmoną, Irinos mamą.

Su „Vakaro žiniomis" bendravusi Irina sako, kad visada jautėsi pusiau rusė, pusiau lietuvė, todėl ją traukė Lietuva. Net pirmaisiais Nepriklausomybės metais, kai Lietuvoje buvo stipriai juntama neapykanta rusams, Irina nenorėjo palikti Lietuvos.

„Iki šiol atsimenu užrašą autobusų stotelėje: „Rusai, lauk iš Lietuvos." Atsimenu ir kaimynų beldimą į duris, ir šūksnius: „Irina, išsikraustyk!" Tuomet iš Rusijos atvyko tėtis ir kvietė važiuoti pas jį. Nerimavo ir jaudinosi dėl mano saugumo. Bet atsisakiau, pasakiau, kad kartu su Lietuva išgyvensiu tai, kas man duota likimo. Tikrai buvo sudėtinga: nebuvo vandens, šildymo, neturėjome pinigų ir maisto, o aš jau auginau mažą dukrytę. Bet šiandien galiu džiaugtis puikia šeima, be galo mylimu darbu ir nuostabiais vaikais, su kuriais dirbu. Myliu Lietuvą kaip savo tėvus", - pasakoja Irina.

Praėjus daugiau kaip trisdešimčiai metų po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, prasidėjus karui Ukrainoje, Iriną pasiekė lyg praeities, o gal naujosios dabarties šmėkla. Su akcentu kalbanti Irina neseniai patyrė taksi vairuotojo išpuolį.

- Jus vežęs vairuotojas pats ėmė klausinėti apie karą?

- Taip. Aš, beje, tris kartus mandagiai pakartojau, kad nenoriu kalbėti tokiomis temomis. Prisipažinau, kad esu po insulto, tad man labai kenkia jaudintis, o tokios temos iš tiesų labai jautrina. Iš pradžių jis nekreipė dėmesio į tai, ką sakau, o galiausiai ėmė ant manęs šaukti, kad esu rusė, todėl nenoriu kalbėti, nes turbūt esu už karą, išvadino mane necenzūriniais žodžiais. Manau, priežastis buvo būtent - kad esu rusakalbė.

- Jis jus išlaipino?

- Jis taip ir nenuvežė manęs ten, kur reikėjo. Man pasirodė, kad tyčia užsuko ten, kur nėra žmonių. Išsigandau, kad jis puls mane. Todėl suskubau išlipti ir nuskubėjau į gatvę, kur yra žmonių. Jis pagrasino, bet nieko man nepadarė. Klausiau: „Kodėl taip elgiatės su manimi", bet jis nereagavo.

Beje, neseniai nutiko kita nemaloni situacija su kitu šios įmonės vairuotoju. Atvykęs vairuotojas labai garsiai klausėsi muzikos. Paprašiau patildyti, tuomet jis ėmė nemandagiai bendrauti, pasipiktinęs, kad nenurodinėčiau, kaip dirbti. Jis visą kelią pamokslavo ir elgėsi nemandagiai. Aš tylėjau.

Anksčiau man niekada nėra tekę patirti panašių atvejų. Abiem šiems vairuotojams palikau neigiamus vertinimus „Bolt" sistemoje. Po pirmo incidento su manimi susisiekė įmonė ir atsiprašė.

Nepagalvokite, kad esu konfliktiška asmenybė. Priešingai, visuomet esu iš tų, kurie mieliau patylės, nei leisis į ginčus. Be to, abu kartus aš kalbėjau lietuviškai, apie savo kilmę nieko nepasakojau.

- Galėjote kalbėti ir rusiškai, niekas to nedraudžia. Nejau šiandien reikia dėl to teisintis?

- Manau, neturėtų to būti. Mąstantys žmonės ir taip viską supranta. Tokie konfliktai kyla tik tuomet, kai žmogus yra nusistatęs prieš kitą iš anksto, kai nemoka priimti kito nuomonės, kai nenori diskutuoti. Aš nesu labai politiška, todėl visuomet stengiuosi susilaikyti nuo tokių temų.

- Išeitų, kad šiandien net atsisakymas kalbėti apie politiką, kai kam jau atrodo, kaip karo palaikymas?

- Nebuvau prieš kalbėtis net ir apie politiką, bet pastebėjau, jog žmogus gana agresyviai nusiteikęs, jis nenori diskutuoti. Liūdniausia, kad panašią tendenciją pastebėjau net artimoje aplinkoje.

Pastaruoju metu nutrūko man labai svarbūs draugystės ryšiai. Tik dėl to, kad nenoriu kalbėti apie politiką. Nors visuomet stengiuosi domėtis informacija visokeriopai, kelti klausimus. Kaip sakoma, inteligentas yra tas, kuris visuomet abejoja.

Nepalaikau karo. Niekas, manau, jo nepalaiko. Man gaila ir Rusijos, ir Ukrainos mamų ir žmonų, kurios dėl karo netenka savo sūnų ir mylimų vyrų. Man visuomet atrodė, kad žudymas yra žmogui svetimas dalykas, o karas yra masinis žudymas ir tai paveikia kiekvieną.

- Kaip manote, kaip šiandien jaučiasi Lietuvoje gyvenantys kitataučiai ir kitakalbiai?

- Dalis jų jaučiasi prispausti, nutildyti, kažkiek gal ir puolami nepelnytai, už juos nusprendžiama iš anksto, kokia neva jų nuomonė. Jiems draudžiama žiūrėti mėgstamus kanalus, lyg jie negalėtų atsirinkti informacijos. Jie kaltinami dėl karo arba dėl jo palaikymo, nors su tuo nėra susiję. Tokių yra, tik ne visi išdrįsta garsiai apie tai pasakyti.

Visuomet sakau, kad bet kokioje situacijoje pirmiausia turime išlikti žmonėmis ir nepamiršti žmogiškumo, nespręsti už kitą, neturėti išankstinės nuostatos.

- Lietuvoje šiandien jaučiatės saugi?

- Taip, jaučiuosi saugi, nes manau, kad buvusios situacijos susiklostė tik dėl to, kad jose pasitaikė netinkamai besielgiantys žmonės. Tikiuosi, tokių Lietuvoje nėra daug.

Esu labai laiminga, kad dirbu mylimą darbą, kur mane gerbia ir myli. Puikiai sutariu su savo bendradarbiais, kaimynais, vaikais, kuriuos mokau. Jaučiuosi gerai ir esu laiminga, gyvendama Lietuvoje. Po pastarųjų įvykių sulaukiau dar daugiau palaikymo. Džiaugiuosi. Gyvenime yra buvę visokių situacijų ir negandų, viską pavyko išgyventi. Esu tikra, kad ir dabar viską kartu su Lietuva įveiksime.

Informacija

„Vakaro žinios" susisiekė su įmone „Bolt", kurios platforma naudojosi vairuotojas, vežęs Iriną. „Bolt" vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius pranešė, kad minėtas vairuotojas pas juos nebedirba. „Nuoširdžiai apgailestaujame dėl susidariusios situacijos.

Vos sužinoję apie incidentą, asmeniškai susisiekėme su p. Irina ir pasiūlėme kompensuoti kelionę.

Nors vairuotojai nėra „Bolt" darbuotojai, o tiesiog naudojasi mūsų platforma papildomam uždarbiui, tokio elgesio mes netoleruojame. Išsiaiškinę įvykio aplinkybes su keleive ir su pačiu vairuotoju, priėmėme sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su vairuotoju blokuodami jo paskyrą neribotam laikui.

Pasisakome prieš bet kokią tautinę neapykantą ir jos kurstymą. „Bolt" platformoje turime nemažai rusakalbių ir kitų tautybių vairuotojų, mūsų programėle vartotojai ir vairuotojai naudojasi skirtingomis kalbomis", - sakė A.Pacevičius.