1 nuotr.Piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją prašydama artimiausiame posėdyje išnagrinėti Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą. Rašte pagrindžiama, kodėl Lietuvos sostinės reprezentacinėje Lukiškių aikštėje turėtų stovėti Vyčio monumentas, o lapkričio 27 d. paskelbti konkurso rezultatai laikytini niekiniais.
Pareiškime prašoma apginti pamatinius Konstitucijos principus, išdėstytus 2 straipsnyje - „Lietuvos valstybę kuria Tauta“ - ir 4 straipsnyje - „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus atstovus“. Atkreipiamas dėmesys, kad Kultūros ministerijos surengto konkurso sąlygose buvo ignoruojamas Seimo priimtas sprendimas Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio-Laisvės kario paminklą ir dar prieš dvidešimt metų valstybės teisės aktais nustatytas Lukiškių aikštės statusas, taigi iš pat pradžių šis konkursas vyko neteisėtais pagrindais, buvo imitacinis, todėl tiek pats konkursas, tiek jo rezultatai laikytini niekiniais.
Pareiškime pabrėžiama, kad Vyriausybė privalėjo vykdyti Seimo 2017 m. gegužės 2 d. priimtą sprendimą „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, t. y. nedelsiant Lukiškių aikštėje pabaigti memorialo kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę darbus, išrinkti ir pastatyti Vyčio paminklą. Pareiškime primenama, kad lapkričio 27 d. paskelbti Kultūros ministerijos drauge su Šiuolaikinio meno centru organizuoto konkurso dėl Lukiškių aikštės memorialo rezultatai neatitinka didžiosios visuomenės dalies lūkesčių.
Pareiškime pagrindžiama Vyčio kaip patriotinio simbolio reikšmė: „Neabejojame, kad viena iš svarbiausių nežabotos emigracijos iš Lietuvos priežasčių yra sužlugdytas patriotinis auklėjimas ir švietimas, visiškai ignoruojantis Maironio įspėjimą: „kas tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs“, todėl Vyčio kaip patriotinio simbolio įamžinimas yra ne, kaip dažnai mėgstama nurodyti, senstelėjusios visuomenės dalies užgaida, o valstybės mastu duotų pažadų vykdymas, pagarbos visų laisvės kovotojų simboliui atidavimas ir Tėvynės meilės gairės ateities kartoms.„
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryboje yra aštuoniolika gerai žinomų mokslininkų, kultūros veikėjų ir dvasininkų.
Diskusijos ir ginčai dėl to, kaip turi atrodyti Lukiškių aikštė, nesibaigia. Tai ar reprezentacinėje aikštėje turi stovėti Vyčio skulptūra, ar abstraktus skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko memorialas, tapo nacionalinio lygio politiniu klausimu. Kasdien didėja į šį klausimą įtrauktų pusių bei argumentų, aiškinančių, kas ir kodėl turėtų būti ar nebūti Lukiškių aikštėje bei ką daryti su konkursą pralaimėjusia Vyčio skulptūra, primena ELTA.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė priimsiąs Vyčio skulptūrą Kaune.
Konkursą laimėjo skulptoriaus ir dizainerio A. Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais. Autorius siūlo aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas, šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu, griežtos formos, skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį.
