Taupyti dujas, deginti mazutą ar... šalti?

Alternatyva visada yra

Į pasirodžiusią informaciją netruko sureaguoti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

„EK siūlo mažinti dujų vartojimą. Energetikos ministras sako - gerai. Mums tikrai pavyks sudeginti mažiau dujų, nes deginsim mazutą! Ir Vyriausybei čia viskas tinka? Kur Europos žaliasis kursas? Kur tikslai - mažinti nuo oro taršos mirštančių žmonių skaičių? Sako, ,,padengsim laikinai ir už taršą susimokėsime". Bet kas iš to? Žala ir aplinkai, ir žmogui vis vien bus. O juk ir nieko pastovesnio už laikinumą nėra.

Priminsiu, mazutas - naftos produkto liekana. Jo naudojimas - atgyvena, nes ši kuro rūšis išmeta itin didelius kiekius kvėpavimo takams tiesiogiai kenkiančių kietųjų dalelių, klimato kaitą skatinančio azoto suboksido ir kitų taršių medžiagų. Energetinis saugumas ir atsinaujinanti energetika - dvi to paties medalio pusės, kodėl užsimerkiama prieš tai?", - socialiniame tinkle rašė politikė.

„Vakaro žinioms" ji teigė, kad dabartinė situacija susiklostė dėl miesto valdžios laiku neatliktų „namų darbų".

„Daugybė daugiabučių nerenovuoti, biokurą galinti naudoti elektrinė nepastatyta ir t.t. Vertinant situaciją iš aplinkosaugos pozicijų, mazuto deginimas yra žingsnis atgal. Nustatyta, kad jis, lyginant su dujomis, degdamas išskiria 2,5 karto daugiau azoto oksido, 70 kartų daugiau kietųjų dalelių ir 400 kartų daugiau sieros oksido. Ši tarša kenkia ne tik klimatui, bet ir žmonių sveikatai, - skaičius vardino partijos vadovė. - Savivaldybė situaciją vertino tik iš ekonominių pozicijų, visiškai nepaisydama kitų veiksnių."

I.Budraitės nuomone, siekis sutaupyti vilniečiams gali atsieiti gerokai brangiau.

„Nors kalbama apie taupymą, „pamirštama", kad dėl oro taršos gali pablogėti žmonių sveikata, todėl jiems teks leisti pinigus vaistams, o rimčiau sunegalavus - gydytis namuose ar net gultis į ligonines. Prieš keletą metų NVO paskaičiavo, kad oro tarša vienam sostinės gyventojui per metus kainuoja apie 1200 eurų. Tiek mažas, tiek didelis turi išleisti tokią sumą, kad kompensuotų oro taršos sukeliamas problemas. Tarša didėja tiek dėl šildymo, tiek dėl neekologiško transporto, tiek dėl kitų priežasčių, o savivaldybė tokiais savo sprendimais padėtį tik dar labiau blogina, - problemas vardino I.Budraitė. - Daug logiškiau būtų pradėti nuo taupiau ar efektyviau energiją įgalinančių naudoti sprendimų. Tiesa, tam reikia laiko, todėl šiandien galima būtų paskaičiuoti, kiek gyventojams kainuotų išaugusių šildymo kaštų kompensavimas. Tikėtina, kad ta suma nebūtų didesnė už išlaidas, kurias miestas patirs pirkdamas papildomus taršos leidimus."

Politikės teigimu, sostinės valdžia, užuot ieškojusi alternatyvų, pasirinko lengviausią kelią: „Akivaizdu, savivaldybei trūksta ne tik noro spręsti šią problemą, bet ir kompetencijos. Pasilikus prie mazuto vėl tapsime priklausomi nuo iškastinio kuro. Reikia nepamiršti, kad jo atsargos nėra beribės ir kuo mažiau kuro bus išgaunama, tuo brangiau jis kainuos. Prisiminus, kad ES planuoja dar griežčiau apmokestinti taršą, tampa akivaizdu, jog pasirinktas sprendimas nėra nei paskaičiuotas, nei tvarus.

Trumparegiški yra ir teiginiai, kad vėliau kaina ims mažėti. Žmonės mato augančias maisto ir degalų kainas, tačiau, suvokdami situacijos rimtumą, yra pasirengę mokėti brangiau. Nepaisant to, pasirenkamas paprasčiausias, bet labai žalingas sprendimas."

Tartasi nebuvo

Vilnius miesto savivaldybės tarybos bei Aplinkos ir energetikos komiteto narys Žilvinas Šilgalis nurodė, kad planas deginti mazutą nebuvo pristatytas nei tarybai, nei komitetui.

„Apie tokius ketinimus sužinojau iš viešosios erdvės po energetikos klausimus Vilniaus mieste kuruojančio vicemero Valdo Benkunsko pasisakymų. Mano nuomone, tai - apgailėtinas planas, siekiant mažinti šildymo kainą primityviausiu būdu, nepaisant to, kad Vilnius patenka tarp palankaus pokyčio klimatui vardo siekiančių 100-o miestų. Neabejoju, kad jeigu apie šiuos Vilniaus valdžios planus būtų žinoma, jis ne tik į šimtuką, bet ir į tūkstantuką nebūtų patekęs. Tai - veidmainiška politika", - sakė Ž.Šilgalis.

Pasak jo, prioritetas vėl skiriamas ekonominiams dalykams, bet ne aplinkosaugai ar žmonių sveikatai: „Kaip gyventojams paaiškinti, kad dėl aplinkosauginių reikalavimų draudžiame jiems šildymui naudoti anglis, o patys centralizuotam šildymui naudosime mazutą?

Mano ne kartą teiktas siūlymas yra ne naudoti aplinką nuodijantį kurą, o kompensuoti gyventojams dėl valdžios klaidų padarytą žalą, t.y. permoką, kuri atsirado dėl neūkiškumo, negebėjimo koordinuoti bei dėl akivaizdžiai pavėluotų sprendimų. Kompensacijos skatintų ir valstybinę įmonę „Ignitis" greičiau atlikti darbus, o valdžią griežčiau kontroliuoti procesus."

Ž.Šilgalis priminė, kad Vilniaus valdžia šilumos tinklus iš privataus nuomininko perėmė dar prieš 5 metus, tačiau, nors terminai seniai pasibaigė, žadėti biokuro katilai taip ir nebuvo įrengti.

„Tuo pat metu kiti didieji miestai sėkmingai ir savalaikiai perėjo prie biokuro deginimo ir neturi tokių didelių problemų, kurios neteisingai užgulė vilniečių pečius. Būtina prisiminti, kad ir privačios iniciatyvos, įrengiant papildomus biokuro pajėgumus, tiek konservatorių tuometinės Vyriausybės, tiek buvusios prezidentės Vilniuje buvo stabdomos ir blokuojamos. Tada labai norėjosi, kad perkamas dujų laivas neturėtų pakankamai alternatyvų, todėl blokavimas pavyko, privatūs investuotojai pasitraukė, o biokuro katilų įrengimą perėmė „Ignitis", kuri savo įsipareigojimų neįvykdė. Todėl nesuprantu, kodėl gyventojai turi mokėti už valdžios padarytas klaidas, o kai kuriais atvejais ir galimai kenkėjišką veikimą/neveikimą?" - svarstė Ž.Šilgalis.

Nėra taip blogai, kaip norima parodyti

O štai energetikos ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras Vidmantas Jankauskas mazuto deginime jokios tragedijos neįžvelgė.

„Žiemą svarbiausia, kad būtų šilta, todėl, gali būti, kad, neišsprendus klausimo dėl dujų, Vilnius bus šildomas kūrenant mazutą. Miesto valdžia teigia, kad tokį pasirinkimą esą lėmė per pus mažesnė negu dujų kaina, tačiau, mano nuomone, pagrindinė priežastis kiek kitokia. Kadangi rusiškų dujų tiekimas Europai bet kada gali būti nutrauktas, ES šalims nespėjus užsipildyti savo saugyklų, jų paklausa gali smarkiai išaugti ir dujų gali tiesiog pritrūkti. Norisi tikėti, kad taip nenutiks, tačiau ruoštis tam reikia", - situaciją įvertino specialistas.

Pasidalino jis savo pastebėjimais ir apie galimai išaugsiančią taršą.

„Čia reikėtų prisiminti, kad labiausiai orą teršia ne centralizuotas šildymas ir pora rūkstančių elektrinių kaminų, o individualus. Būtent todėl Vilniuje buvo nuspręsta uždrausti individualius namus šildyti anglimi ir durpėmis, nors, kai situacija nėra aiški, šis draudimas irgi gali būti atšauktas", - svarstė V.Jankauskas.

Paklausus apie Vilniaus kogeneracinę jėgainę, jis nurodė, kad pastarosios įvedimas į eksploataciją užstrigo dėl per didelio politikavimo.

„Pirmas, šiukšles deginantis, blokas jau veikia. Biokurą turėjusio naudoti antrojo statybos užstrigo dėl sostinės politikų nesutarimų. Tai investuotojas netiko, tai dar dėl kažko nesutarė, todėl visas procesas užsitęsė. Kalbama, kad pavasarį jis pagaliau bus baigtas, tačiau žiemą vis tiek reikės kažkaip išgyventi, - patikslino jis. - Kita vertus, tai yra Vilniaus problema, nes likusi Lietuva visai neblogai tvarkosi.

Apibendrinant, progresas šioje srityje yra akivaizdus, tad bėdos, jog vieną žiemą sostinei šilumą tieks mazutu kūrenamos jėgainės, aš neįžvelgiu".

Kompensacijos už nuodijimą - nemokami baseinai, viešasis transportas

„Vakaro žinios" antradienį rašė, jog dėl Vilniaus planų deginti mazutą planuojamas parlamentinis tyrimas. O kol rudens sesija neprasidėjusi, Seimo nariai teikia pasiūlymus, kaip galima būtų sumažinti žalą vilniečių sveikatai.

Seimo narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši prisiimtų atsakomybę dėl oro taršos ir galimo neigiamo poveikio gyventojų sveikatai, leidus miestuose šilumos gamybai naudoti mazutą.

„Miestuose, kuriuose vietoj gamtinių dujų bus leista šilumos gamybai naudoti mazutą, turėtų būti užtikrinta, kad gyventojai realiuoju metu galėtų stebėti informaciją apie besikeičiančią oro kokybę ir gauti įspėjamuosius pranešimus apie oro taršos padidėjimo atvejus. Taip gyventojai galėtų apriboti savo buvimą lauke bei išvengti neigiamo oro taršos poveikio sveikatai.

Taip pat šaltuoju metų laiku, kai oro tarša itin padidėjusi, miestų, kuriuose šilumos gamybai naudojamas mazutas, gyventojams galėtų būti užtikrinama nemokama prieiga prie valstybei priklausančios sporto infrastruktūros (uždarų stadionų, baseinų, lengvosios atletikos maniežų ir kt.)", - sako L.Jonauskas.

Seimo narys taip pat mano, kad, norint sumažinti oro taršą didžiuosiuose miestuose, reikėtų pokyčių ir viešajame transporte. Jo manymu, suteikus miesto gyventojams galimybę viešuoju transportu naudotis nemokamai, jis taptų patrauklia transporto alternatyva ir galėtų paskatinti žmones mažiau naudotis ar išvis atsisakyti senų ir taršių automobilių.