Tautinių bendrijų institucijos kritikuoja G.Jakšto teiginius palaipsniui atsisakyti mokymo rusų kalba: tai būtų žalinga

„Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos mūsų valstybei ir sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą“, – Eltai teigė Tautinių mažumų departamento atstovė Vaiva Vėželytė-Pokladova.

„Staigus didelio įvairaus amžiaus vaikų perkėlimas iš vienos kalbinės aplinkos į kitą sukeltų didelį stresą moksleiviams, jų tėvams bei patiems mokytojams ir būtų traktuojamas ne kaip siekis integruoti tautinių mažumų atstovus, o kaip ketinimas juos asimiliuoti“, – pridūrė ji.

Teiginiui, kad ministro siūlomas būdas neišspręstų su integracija kylančių problemų pritaria ir Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas.

„Draudimas nėra sprendimas, reikia ieškoti kitų kelių kaip integruoti. Mes turime ugdyti savo piliečius, net jeigu piliečių ugdymas valstybei gali būti sudėtingas iššūkis“, – sakė D. Todesas.

„Tik apgailestauti galiu, kad toks pareiškimas buvo padarytas ir kuo anksčiau mes jį užmiršime, tuo visiems bus geriau“, – pridūrė jis.

V. Vėželytė-Pokladova tikina, kad siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą yra diskriminuojantis. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokyklas tautinių mažumų ar užsienio mokomosiomis kalbomis dažnai renkasi ir prieglobsčio nuo karo Ukrainoje ieškantys pabėgėliai. Apie galimą diskriminaciją kalba ir D. Todesas, kurio nuomone, kiekvieno piliečio pasirinkimas turi būti gerbiamas.

„Lietuvoje yra 26 mokyklose, kuriose mokomoji kalba yra rusų, jose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių. Tikriausiai dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas“, – sakė D. Todesas.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas trečiadienį Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.

Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.