Tęsiasi skiepijimo vajus

Vakcinaciją inicijuoja valdžia

Su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene prieš keletą dienų susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda aptarė kontaktinio ugdymo atnaujinimo, saugaus mokymo proceso užtikrinimo bei valstybinių egzaminų vykdymo planus. Po susitikimo buvo akcentuota, jog prezidentūra pasisako už kontaktinį ugdymą. Tiesa, pastarasis turi būti užtikrinamas naudojant švietimo sistemos darbuotojų bei moksleivių testavimą ir vakcinavimą. Vakcinavimas gali būti taikomas ir abiturientams, kurie turėtų laikyti egzaminus.

Nepaisant prezidentūros pozicijos, „Vakaro žinioms" Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigė, kad prievarta niekas skiepijamas nebus. „Nepasiskiepiję mokytojai ar kiti mokykloje dirbantys specialistai galės dirbti. Tikimės, kad mokykloje dirbantys asmenys, ypač mokytojai, yra sąmoningi ir atsakingi piliečiai, kurie rūpinasi savo ir kitų žmonių sveikata, o atsisakiusių skiepytis nebus daug", - buvo rašoma gautame atsakyme.

Deja, vėliau ministerijos tonas pasikeitė. Pradėdamas užvakar vykusią spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas bei Teisės departamento vadovas Tomas Daukantas, ministrės atstovas spaudai Lukas Dainoras pareiškė, kad bus kalbama apie tai, „kodėl yra svarbus pedagogų vakcinavimas". A.Aldakauskas, nurodė, jog pirmajame etape reikėtų paskiepyti maždaug 30 tūkst. švietimo sistemos darbuotojų. T.Daukantas akcentavo, kad nesiskiepiję pedagogai privalės testuotis kas 7-10 dienų.

„Jeigu jie nenorės nei skiepytis, nei testuotis, tuomet darbdaviui atsiranda prievolė nevakcinuotą ir nesitiriantį asmenį nušalinti nuo darbo ir nušalinimo laikotarpiu nemokėti atlyginimo", - sakė jis. Vakar ministerija visgi patikslino, kad vakcinų nenorintiems pedagogams nebus privaloma ir profilaktiškai testuotis. Tik pageidautina.

Signalų būta ir anksčiau

Signalų, kad kai kurie pedagogai gali būti nušalinti nuo darbo, redakcija buvo sulaukusi ir anksčiau. Vienas skaitytojas nurodė, kad Kaune veikiančios Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė „mokytojams trumpai ir aiškiai pasakė, kad reikės skiepytis, o nesutinkantiems teks ieškoti kito darbo".

Lina Viršilienė, Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė, situaciją pakomentavo taip: „Gandus apie tai, jog „darbuotojai yra verčiami skiepytis arba užsimenama, kad jie gali netekti darbo" kategoriškai neigiu. Užtikrinu, kad tokios informacijos ar komunikacijos nebuvo. Nei mūsų, nei kitose švietimo įstaigose, jokiu būdu negali būti daromas spaudimas darbuotojams prieš savo valią atlikti bet kokius su jų sveikata susijusius tyrimus ar kitą intervenciją. Sprendimą skiepytis ar nesiskiepyti savarankiškai priima patys darbuotojai. Mokykla savo ruožtu bendruomenę tik informuoja apie tokią galimybę."

Taip pat buvo sulaukta žinių, kad Kauno lopšelio-darželio „Nežiniukas" vadovė „viena pirmųjų kategoriškai reikalavo skiepytis ir grasino, jog neleis dirbti". „Jautėme psichologinį spaudimą, nepagarbą. Buvo skaudu girdėti, kaip kalbėjo su kolegomis - jei užkrėsi vaikus, tai reikės pačiai ir biuletenį tėvams apmokėt... Jau šiandien dauguma darbuotojų važiavo darytis testus (ne vienam iš jų tai buvo tik direktorės įtakos pasekmė). Ačiū, jei palaikysit tuos, kurie išdrįso pasipriešinti direktorės kišimuisi į žmogaus apsisprendimą dėl savo sveikatos. Tikimės, kad padėsite nebijoti tokių direktorių ir be streso eiti į darbą", - rašoma redakcijos gautame laiške, pabrėžiant, kad viešai apie tai niekas nieko nesakys, nes visuomenę apėmusi baimė.

Įstaigos vadovė Edita Gaižauskienė „Vakaro žinias" patikino, kad skiepytis darbuotojų niekas neverčia. „Kolektyvas yra šaunus ir atsakingas, todėl praėjusiais metais neturėjome nė vieno COVID-19 atvejo. Darbe vadovaujamės teisės aktais, todėl kiekvienas gali pats nuspręsti - skiepytis ar ne. Kadangi dirbame su vaikais, remiantis naujausiu SAM įsakymu, tie, kurie nenorės skiepytis, kas 7-10 dienų turės atlikti profilaktinius tyrimus", - teigė E.Gaižauskienė.

Profesinės sąjungos nuošalyje neliks

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius patvirtino gaunąs signalų apie žodžiu darbdavių išsakomus perspėjimus, jog nepasiskiepiję asmenys nebegalės dirbti.

„Tiesa, kol kas tai - vienetiniai atvejai ir kol kas neįžiūrime kokios nors aiškios tendencijos. Profesinės sąjungos draudimą mokytojams dirbti dėl vienų ar kitų priežasčių vertina ir vertins pagal šiuos kriterijus: a) kiek draudimas realiai užtikrins saugesnes darbo sąlygas; b) kiek jis atitiks galiojančius teisės aktus; c) kiek draudimas nepažeis darbuotojo socialinio saugumo. Remiantis šiais kriterijais, vertinsime siūlomus teisės aktų pakeitimus ar teikdami jiems pastabas bei pasiūlymus", - patikslino A.Jurgelevičius.

Prievarta įsimetė ir į kitas įstaigas?

Gilinantis į skiepų temą buvo gauta informacijos, kad privalomais jie tampa ir kitose įstaigose. Vienas skaitytojas teigė, kad Šiauliuose esančių kompleksinių paslaugų namų „Alka" vadovas nurodė nepasiskiepijusių neprileisiantis prie darbo.

Minėtos įstaigos direktorius Rimantas Žąsinas tokią informaciją paneigė:

„Mūsų įstaigoje darbuotojams iš anksto buvo pranešta apie galimybę būti paskiepytiems ir visi norintys jau yra paskiepyti pirmuoju skiepu. Apie prievartą ar darbo netekimą nėra prasmės kalbėti, nes joks teisės aktas šiuo metu neįpareigoja darbuotojus skiepyti nuo COVID-19".

Taip pat redakcija buvo informuota, kad jau pasirodė įsakymas iki liepos mėnesio paskiepyti visus Lietuvos karius.

„Jei žinote, kas kariuomenėje yra įsakymas, tuomet suprantate, kad kariai, atsisakę skiepytis, nesilaikys vyresnybės įsakymo, dėl ko gaus tarnybinius įspėjimus. Dėl jų yra mažinamos algos, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Plačiau pakomentuoti negaliu, nes pats krašto apsaugoje nedirbu, bet gavau šią informaciją iš draugo", - teigė skaitytojas.

Kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis nurodė, kad kariuomenėje galioja tie patys skiepijimą reglamentuojantys teisės aktai, kokie galioja ir visoje šalyje.

„Lietuvoje skiepai nėra privalomi, asmenys (ir civiliai piliečiai, ir kariai) gali atsisakyti skiepytis. Kaip visoje šalyje būtų sprendžiama, kaip organizuoti viešąjį gyvenimą esant nesiskiepijimo atvejams, taip pat ir kariuomenėje - iškilus atsisakymo skiepytis atvejams vadovybė spręstų, kaip turėtų būti organizuojama karo tarnyba", - patikslino jis.