1 nuotr.Norvegijos profesorė Anė Kalvig (Anne Kalvig) nepripažįsta, kad translytės moterys yra moterys. Dėl tokių savo įsitikinimų ji buvo priversta trauktis iš pareigų universitete, kuriame dirbo 25 metus.
Akademiniame pasaulyje nebėra vietos tokiems žmonėms kaip ji, įsitikinusi Norvegijos Stavangerio universiteto religijotyros profesorė A.Kalvig.
Moteris universitete dirbo 25 metus, bet neseniai pateikė atsistatydinimo pareiškimą, rašo „Vart Land". Pasak profesorės, egzistuoja „plačiai paplitusi baimės kultūra, dėl kurios žmonės nedrįsta sakyti to, ką galvoja".
A.Kalvig savo laiške teigia, kad jos pasitraukimo iš pareigų priežastis yra ta, kad ji tapo „šmeižto kampanijos taikiniu".
Profesorė tvirtai įsitikinusi, kad „objektyvi, materiali tikrovė" turi lemti teisės aktus, taip pat ir lyties srityje. Todėl ji teigia, kad ne kiekvienas turi teisę vadintis moterimi.
Į šią žinią sureagavo buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Savo „Facebook" paskyroje dabartinis Seimo narys rašo: „Tie, kurie skelbiasi esantys visur, mano, kad likusieji turi būti niekur...
Greitai gatvėje iš viso nebebus galima niekaip į nieką kreiptis, nes gali labai nepataikyti su kreipiniu. Ir tai nebebus ta situacija, kuomet kreipinį „ponia" supainioji su kreipiniu „panele". Tai bus diskriminacija, neapykantos kalba, patyčios ir fobija.
Mes daug kalbame apie būtinybę mokyti žmones atpažinti propagandą ir smegenų plovimą, nes tai gali būti mums priešiškų jėgų panaudota negeriems ketinimams. O mes tuose mokymuose pakalbame apie šitą propagandą, kuri mūsų vaikams kišama dabar jau beveik kiekviename filme, seriale, naujai rašytose knygose? Kas yra šios propagandos užsakovas?
Be šių „privalomų" propagandinių atributų kūriniai, matyt, neturi šansų būti nominuoti apdovanojimams ir kūrėjai linksta pavėjui, patys tapdami propagandos įrankiais. Ir tik nereikia pasakų, kad tokiu būdu pristatomos pažeidžiamos grupės, mažinama stigma, visuomenės baimės. Grupių, kurių visuomenė bijo ir kurias reikėtų pristatyti yra „N". Tačiau jų nerasite pristatomų kiekviename kūrinyje, nes joms nėra jokio užsakymo.
Nuomonės gali būti visokios, tačiau reikia suprasti, kur yra nuomonė, o kur sąmoningas nuomonės formavimas, pasitelkiant visas klasikines propagandos technologijas."
