Tikros problemos valstybei nerūpi?

Tarnyba atsakomybę verčia tėvams

Teisininkė Rūta Visocnik atkreipė dėmesį į tai, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija „per pastaruosius 10 metų nepasiekė, kad vaikų gerovė būtų realiai užtikrinta praktikoje". Taip pat ji priminė, jog tarnyba, kuriai trečią kadenciją iš eilės (nors Seimo patvirtintas įstatymas, leidžiantis vadovauti tik dvi kadencijas - aut. past.) vadovaus Edita Žiobienė, „neatlieka savo funkcijos - netobulina bendrosios vaikų apsaugos politikos".

Pasiteiravus pačios institucijos, ar jos specialistai gilina savo žinias TA klausimu bei kokie metodai taikomi minėtos problemos sprendimui, šis momentas atsiųstame formaliame atsakyme buvo praleistas.

Užtat jame buvo nurodyta, jog tarnyba gauna nemažai skundų dėl „tėvų (ar vieno iš tėvų) nenoro ir negebėjimo susitarti dėl vaiko (vaikų) auklėjimo, bendravimo ir dalyvavimo vaiko gyvenime". Nors ir buvo pripažinta, kad didelė dalis skundų yra pagrįsti, o „trukdymas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra ir turi būti laikomas vaiko teisės pažeidimu", tuoj pat buvo pridurta, kad „tarnyba ne visada inicijuoja teisinės atsakomybės taikymą".

Galiausiai buvo konstatuota, jog visa atsakomybė dėl nepalankios situacijos faktiškai tenka tėvams: „Konfliktinės situacijos tarp tėvų, jų susipriešinimas visada neigiamai veikia vaiką ir daro jam žalą, todėl tėvai turėtų ieškoti tarpusavio bendradarbiavimo ir susitarimo galimybių, nes institucijos gali tik padėti jas išspręsti, tačiau be šalių valios negali jų konflikto nutraukti."

Teisėjų kvalifikacija - paslaptis

Vienas iš Lygiavertės tėvystės asociacijos steigėjų, Ramūnas Kvietkauskas, kalbėdamas apie TA, akcentavo „jog retas teisėjas žiūri į tėvų atstūmimą per vaiko žalojimo ar smurto prieš vaiką prizmę", o spręsdami šį klausimą „jie dažniausiai neteisingai priskiria problemą tėvų konfliktui bei rekomenduoja taikyti kokias nors, paprastai - neefektyvias, priemones".

Evelinos Dobrovolskos vadovaujama Teisingumo ministerija klausimą apie turimą teisėjų bei teismo psichologų kvalifikaciją ir jos kėlimo planus peradresavo Nacionalinei teismų administracijai (NTA).

NTA užklausus, kokia yra būtent su TA susiduriančių teisėjų bei teismuose dirbančių psichologų kvalifikacija, kadangi šiuo atveju daug lemia specifinės žinios, institucijos atstovė Miglė Pavliukovičienė aiškaus atsakymo nepateikė.

„Teismai supranta šeimų bylų, įskaitant ir tėvų atstūmimo temą, problematiką, todėl savo iniciatyva ėmė steigti teismų psichologų etatus teismuose. Šiuo metu Lietuvos teismuose dirba 15 aukštos kvalifikacijos teismo psichologų, - sakė NTA atstovė. - Pagal turimas finansines galimybes ir Teisėjų tarybos nustatytus prioritetus, teisėjų ir teismų psichologų kvalifikacija yra nuolat keliama. Pvz., vien 2021 m. yra suplanuota Bendrųjų gebėjimų mokymų programa teisėjams „Psichologinė parama nukentėjusiesiems ir liudytojams teismo procese", Teisėjų mokymo programa „Nepilnamečių justicija", Bendrųjų gebėjimų mokymo programa „Teisėjų bendravimas su teismo proceso dalyviais" ir kt."

Ji taip pat nurodė, jog NTA ir teismai inicijuoja informacijos apie problematiškas šeimų bylas sklaidą.

„Šiais metais planuojama tarptautinė tarpinstitucinė diskusija apie smurtą artimoje aplinkoje, planuojama inicijuoti publikacijų ir dalyvauti šeimos bylų temas liečiančiose laidose", - planus vardijo M.Pavliukovičienė. Tiesa, kaip tai turėtų padėti spręsti TA ir su šiuo reiškiniu susiduriančių tėvų problemą, patikslinta nebuvo.

Teismo ekspertizės centras, kurio veiklai, NTA teigimu, priskirtini teismuose dirbantys ekspertai - vaikų psichologai arba psichiatrai - „Vakaro žinioms" atsakė, jog jie „tokių ekspertų neturi".

Abstraktus Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas

Birutė van der Weg-Bražiūnienė, viena iš Asociacijos prieš tėvų atstūmimą (APTA) įkūrėja, atkreipė dėmesį į tai, kad Vakarų valstybės turi TA sprendimo praktiką ir ją sėkmingai taiko realiame gyvenime. Remiantis jos pastebėjimais, užklausa, kaip TA klausimas sprendžiamas Lietuvoje, buvo pateikta ir Sveikatos apsaugos ministerijai.

SAM, kuriai vadovauja Arūnas Dulkys, psichikos sveikatos skyriaus vyr. specialistė Marija Oleškevičienė patvirtino teiginį, kad TA yra kompleksinė - ne vien medicininė (medicininės yra jau galimos pasekmės), bet labiau socialinė, psichologinė ir teisinė - problema.

„Ministerija 2020 metais organizavo mokymus psichikos sveikatos specialistams, kaip atpažinti psichologinę traumą ir adaptacijos sutrikimus bei atlikti psichotraumatologinį psichologinį įvertinimą ir teikti specializuotą psichologinę pagalbą asmenims, turintiems potrauminio streso sutrikimų. Mokymai netiesiogiai susiję su tėvų atstūmimo pasekmių, tokių kaip potrauminis streso sutrikimas, atpažinimu ir reagavimu", - patikslino ji.

M.Oleškevičienė priminė, kad psichologinio smurto prieš vaiką atveju gali būti nustatomas galimas vaiko teisių pažeidimas, inicijuojama atvejo vadyba šeimai, teikiamos paslaugos, įskaitant ir psichologines konsultacijas, mediaciją. Visgi, nepaisant visuomenės nuolat išsakomų priekaištų, SAM ir kitų institucijų manymu, dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų smurto formų.

Į pagalbą valdiškoms institucijoms

Formalūs institucijų atsakymai leidžia daryti prielaidą, kad jose dirbantiems žmonėms trūksta tiek informacijos apie Tėvų atstūmimo problemą, tiek ją efektyviai leidžiančių spręsti specifinių žinių. Matydami tokią padėtį ir siekdami padėti, redakcijos pašnekovai pateikė PASG (Parental Alienation Study group) specialistų parengtą paruoštuką, kuriuo, esant abejonių ar kylat neaiškumų šeimų bylose dažnai naudojasi teisėjai, advokatai ir socialiniai darbuotojai.

VAIKO GERIAUSIŲ INTERESŲ NUSTATYMO STANDARTAI

Veiksniai, į kuriuos galėtų atsižvelgti teismas, kuriame bus nagrinėjama skyrybų ar bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo byla:

- Kiekvieno iš tėvų norai,

- Vaikų pageidavimai (nurodant ar nenurodant konkretaus amžiaus apribojimo),

- Kas buvo pagrindinis vaikų prižiūrėtojas prieš skyrybas,

- Vaikų bendravimo su kiekvienu iš tėvų kokybė,

- Vaikų bendravimo tarpusavyje ir su kitais šeimos nariais kokybė,

- Vaikų prisitaikymas prie namų aplinkos, mokyklos ir bendruomenės,

- Tėvų teisių ir pareigų laikymasis,

- Bet koks karinės tarnybos planas (jei vienas iš tėvų dirba sukarintose struktūrose),

- Bet kurio iš tėvų ketinimas keisti gyvenamą vietą,

- Bet kurio iš tėvų vaikų įtraukimas į tarpusavio ginčus,

- Atstumas tarp tėvų namų,

- Vaikų buvimo namų aplinkoje trukmė,

- Šeimos vieneto pastovumas (vaikui saugi aplinka),

- Kiekvieno iš tėvų psichinė ir fizinė sveikata,

- Kiekvieno iš tėvų gebėjimas mylėti, puoselėti,
vadovauti, palaikyti ir auklėti vaiką,

- Vaikų kultūrinis pagrindas,

- Kiekvieno iš tėvų gebėjimas palaikyti ir skatinti vaiko santykius su kitu tėvu (išskyrus smurto artimoje aplinkoje ar prievartos prieš vaikus atvejus),

- Bet kurio iš tėvų, tėvų antros pusės, ar kitų namų ūkio narių nusikalstama praeitis, buvę teistumai,

- Vaikų amžius, raida ir temperamentas,

- Bet koks konfliktas tarp tėvų,

- Kiekvieno iš tėvų darbo grafikas,

- Aplinkybės, galinčios trukdyti kiekvienam iš tėvų materialiai remti vaikus,

- Kiekvieno iš tėvų moralė,

- Kiekvieno iš tėvų polinkis į smurtą, galimybės piktnaudžiauti,

- Vaikų fiziniai, psichiniai, religiniai ir socialiniai poreikiai,

- Ar kuris iš tėvų praeityje smurtavo šeimoje ar naudojo prievartą prieš vaikus,

- Bet kurio iš tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis istorija,

- Kiekvieno iš tėvų bet koks tyčinis teismų klaidinimas ar žinomai melagingos informacijos pateikimas,

- Tęstinumas vaikams,

- Tėvų gebėjimas bendradarbiauti,

- Bet kurio iš tėvų bandymai pagrobti vaiką,

- Ar buvo kokių nors rekomendacijų iš ypatingojo kuratoriaus ( atvejo vadybininkas), vaiko globos vertintojo, ar buvo teismo paskirtas advokatas vaiko interesams ginti.

Amy J. L. Baker, Michael J. Bone, Brian Ludmer, „The High-Conflict Custody Battle" (Oakland: New Harbinger Publikactions, 2014), 98-100.