Užsieniečiams - nemokamas aukštasis mokslas Lietuvoje

Aišku, valdantieji, matydami, kad valdžios laikas jiems jau baigiasi, bandys prastumti Civilinės sąjungos įstatymą bei kitas keistenybes. Pavyzdžiui, Vyriausybė siūlo nustatyti, kad užsienio šalių piliečiai, baigę vidurines mokyklas Lietuvoje, galėtų pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nors toli gražu ne visiems Lietuvos piliečiams prieinamas nemokamas aukštasis mokslas.

Neskaitant kitų metų šalies biudžeto tvirtinimo, turbūt karščiausios diskusijos prasidėsiančios sesijos metu virs dėl pensijų kaupimo, nes yra įregistruoti net keli projektai. Viena pataisa skamba taip: „dalyvis turi teisę bet kada išsiimti visus pensijų fonde sukauptas jam priklausančias pinigines lėšas įspėjęs pensijų fondą apie tokį ketinimą prieš mėnesį". Kita siūloma nuostata kone identiška: „pensijų fonde sukauptas pensijų turtas vienkartine pensijų išmoka gali būti išmokamas nesukakus senatvės pensijos amžiaus". Tačiau vargu ar tokioms nuostatoms bus pritarta, mat jas siūlo opozicija.

Prezidentūra teikia kiek nuosaikesnį projektą. Juo siūloma numatyti, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensiją išmokas atsiradimo, pensijos kaupimo dalyvis galėtų pasiimti 25 procentus dalį jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto (sukauptų lėšų).

Beje, prezidentūra teikia ir daugiau dėmesio vertų projektų. Vienu siekiama pagerinti sprendimų dėl labai retomis ligomis sergančių pacientų gydymo skaidrumą ir efektyvumą, didinti naujoviško gydymo bei naujoviškų vaistų prieinamumą tokiomis ligomis sergantiems pacientams. Kitu - stipriau remti dirbančias ir vaikus auginančias šeimas - įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaiką, neatsižvelgiant į tai, kokia forma uždirbamos pajamos (iš darbo santykių ar iš individualios veiklos). Trečiu - numatyti didesnę, palyginti su dabartine, kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalį savivaldybių keliams. Mat dabartinė kelių būklė daro gėdą prieš visą Europą.

Prezidentūra taip pat siūlo nustatyti griežtesnes bausmes už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XVI skyriuje „Nusikaltimai valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai". Pavyzdžiui, šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų. Siūloma šį straipsnį papildyti nuostata - „arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos".

Siūloma ženkliai griežtinti baudžiamąją atsakomybę ir už kolaboravimo veiką. Dabar tai gali užtraukti laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė - nuo trejų mėnesių iki penkerių metų. Projektu siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų".

Taip pat prezidentūra teikia įstatymų paketą, kuriuo siūloma didinti prokurorų pareiginės algos koeficientus. Ir siūlo nustatyti dar vieną atmintiną dieną - sausio 22 d., minint 1863-1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios dieną.

Vyriausybės pageidavimu į sesijos darbų programos projektą įtrauktas siūlymas leisti slaugytojoms išrašinėti receptus; nebedrausti vaikams brukti informacijos, kuri šiuo metu laikoma keliančia jiems žalą (siūlo iš įstatymo išbraukti nuostatą, kad „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata"; Vyriausybė siūlo nustatyti, kad užsienio šalių piliečiai, baigę vidurines mokyklas Lietuvoje, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir pan.

Patys valdantieji į programos projektą įbruko visuomenėje itin prieštaringai vertinamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, siūlymą leisti moteriškas pavardes rašyti su galūnėmis -a ir pan.