Užsiūtos burnos gimdo sąmokslo teorijas

Stebina situacijos

Gerai žinoma, kad pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik tiek, kiek leidžia prokuroras. Tačiau skaitytojai stebisi situacijomis, kai žurnalistai, remdamiesi oficialiai surinktais faktais, pagarsina preliminarią nusikaltimo seką, o teisėsaugos pareigūnai tyli lyg burnos į vandenį prisėmę.

Žmonėms įstrigo metų pradžioje sukrėtusi mergaitės pagrobimo Kaune istorija - nusikaltimą padėjo išaiškinti visuomenė, įvykiai buvo detaliai aprašyti, net įtariamojo pavardė nutekėjo žiniasklaidai, o prokuratūra, išplatinusi skelbtinos ir neskelbtinos rezonansinio tyrimo informacijos „instrukciją", neskubėjo patvirtinti įtariamo kauniečio tapatybės ir pan.

Pernai gruodį, tik antrą dieną po tragedijos, kai Vilniaus rajone policininkas paleido 5 šūvius ir nušovė galimai „su velniais kovojusią" moterį, policijos vadovybė sukruto plačiau pakalbėti apie bene kartą per dešimtmetį Lietuvoje įvykstančią tokio pobūdžio dramą. Tačiau prieš pat spaudos konferenciją prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame įspėta, kad duomenys apie šį rezonansinį įvykį negali būti skelbiami.

Tuo ir pasirėmė policijos vadovai. Anot generalinio komisaro Renato Požėlos, šis tyrimas yra toks platus, kad apėmė net laiką nuo pirmo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, nors oficialiai užfiksuoti pranešimai jau buvo paviešinti.

Sprogimo Vilniaus daugiabutyje detalės irgi atsirado po paslapties skraiste.

Atrodo tragikomiškai

Kaip „Vakaro žinioms" sakė Seimo narys, buvęs vidaus reikalų ministras bei policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, situacija atrodo tragikomiška: „Pavyzdžiui, kai reikia persekioti politinį oponentą, tada ikiteisminio tyrimo duomenys naudojami, o kai reikia nuraminti visuomenės aistras, sakoma: mes negalime kalbėti. Prisimenu, praeitos vyriausybės darbą per pandemijos krizę, kai pradėtos kelti politinės bylos.

Net vykstant ikiteisminiam tyrimui vienoje žiniasklaidos priemonėje pateikti net nufotografuoti asmens susirašinėjimo duomenys, vos ne pokalbių išklotinės. Tai duomenys, kuriuos įstatymas skelbti įstatymas draudžia, bet nieko viskas gerai. Buvo ir skundai parašyti. Kaip nežinoti, kas nutekino duomenis, jei byla yra ikiteisminio tyrimo institucijos rankose."

Susidaro terpė sąmokslo teorijoms

Parlamentaras svarstė, kad, pavyzdžiui, pagrobtos mergaitės istorijoje galbūt policijai reikėjo įvardinti konkrečiai, kuri gauta informacija leido kalbėti apie galutinę sėkmę: „O dabar pusiau kalba, paskui sako, kad daugiau nebegali kalbėti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip pradedama taip mėtytis, atsiranda terpė visokioms sąmokslo teorijoms."

Anot S.Skvernelio, kai tokio rezonansinio, nors ir jautraus, galimo nusikaltimo vietoje sulaikyto įtariamojo pavardė iš pradžių nepaskelbiama, tai irgi gali atrodyti, kad kažkas slepiama - tokios paslapties paprastai nepavyksta išsaugoti.

„Gaisro istorijoje yra ta pati klišė - ikiteisminis tyrimas: jeigu ugniagesiai būtų turėję galimybę paskelbti nuotraukas, kur rado, deja, žuvusio vaikelio kūną, tai pamačius vaizdus visuomenei būtų automatiškai atkritę klausimai, ar negalėjo išgelbėti. Ugniagesiai padarė viską ir gal net daugiau, kad aukų nebūtų daugiau, bet vėl - ikiteisminis tyrimas ir jiems užčiauptos lūpos", - kalbėjo Seimo narys.

Jis pabrėžė, kad reikia atskirti informavimo situacijas, kai remiasi netiesioginiais įrodymais surinktais įtarimais.

Mato klaidingas versijas

Generalinė prokuratūra, komentuodama „Vakaro žinioms", pabrėžė, kad laikosi tokios pozicijos: „Gerbiant visuomenės teisę žinoti valstybės institucija privalo skelbti tik objektyvius faktinius duomenis, informuoti neperžengdama ne tik teisės aktų reikalavimų, bet ir etikos normų bei nedalyvauti jokiuose viešuose spekuliatyvių versijų, gandų, abejotinų duomenų aptarinėjimuose."

Pastebėta, kad tai, ką paskelbia atskiros žiniasklaidos priemonės, net jei tai labai rezonansinis ir svarbus visuomenei įvykis, niekaip neįpareigoja prokuratūros skelbti tokius duomenis, kuriuos skelbti draudžia įstatymas arba kurių paskelbimas gali pakenkti tyrimo sėkmei arba teisėtiems proceso dalyvių interesams.

„Norime pabrėžti, kad ypatingos atsakomybės dažniausiai reikalauja pradinė ikiteisminių tyrimų stadija ir visos situacijos, susijusios su vaikais. Turime taip pat pastebėti, kad žurnalistai gana dažnai klaidingai interpretuoja jiems žinomą dalinę informaciją ir visuomenei pateikia iškreiptą, tiesos neatitinkančią įvykių versiją, jų tik įsivaizduojamai „akivaizdžią", tačiau faktų neatitinkančią įvykių seką ar jų aplinkybes, skelbia nepatikimus, nepatikrintus duomenis, kurie vėliau yra paneigiami ikiteisminiuose tyrimuose" ,- nurodė prokuratūra.

Policijos departamentas situacijos nekomentavo - priminė, kad sprendimus priima bylą kontroliuojantis prokuroras.

Pirmos žinios - labai fragmentiškos

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas priminė, kad asmenims, kurie iki bylos nagrinėjimo teisme be ją tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė tyrimo duomenis, gresia baudžiamoji atsakomybė - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

„Tokio apribojimo prasmė yra daugiasluoksnė - siekiama apsaugoti įvairių su tyrimu susijusių asmenų privatumą, jų nestigmatizuoti, dar labiau nežaloti; užtikrinti nekaltumo prezumpciją. Taip pat siekiama užtikrinti sėkmingą tyrimą. Siekiama, kad viešumoje nebūtų eskaluojamos įvairios iki galo neištirtos versijos, dalinė ar nepatikrinta informacija, tarpiniai sprendimai, nebaigti veiksmai ir pan.", - aiškino jis.

G.Sakalauskas pastebėjo, kad kitoje pusėje yra visuomenės noras ir teisė žinoti, bet kol tyrimas nebaigtas, tas žinojimas visada bus tik labai fragmentiškas.

„Jei visgi kažkokia informacija kažkokiais keliais tampa žinoma, tai niekam nesuteikia laisvės atskleisti tyrimo duomenis - tą atskleistą informaciją patvirtinti ar paneigti, papildyti, komentuoti ar pan. Taip teisėsaugos institucijos privalo elgtis. Kita vertus, ir pats dažnai pastebiu, kad teisėsaugai dažnai trūksta geranoriškumo, kantrybės ir kompetencijos aiškinant, kodėl tokie duomenys neturi ir negali būti skelbiami, kokia tokios normos prasmė ir kodėl jos turi būti laikomasi", - „Vakaro žinioms" komentavo teisininkas.

Komentuoja Eksprokurorų sąjungos pirmininkas, advokatas Artūras Paulauskas:

Prokuroro tikslas - perduoti bylą teismui ir įtikinti parengtu kaltinimu. Tuo motyvu jis tik ir vadovaujasi. Todėl tik pats prokuroras gali atsakyti, kur mato pavojų, kad tų duomenų paskelbimas gali bylą vėliau kažkaip išversti iš koto.

Kai jis komentuoja ikiteisminį tyrimą, kiekvieną paskelbtą žodį seka įtariamieji ir jų advokatai, o paskui tuo naudojasi. Visai kitas atvejis, jei žurnalistai patys parašo - tuomet galima sakyti, kad spaudos nuomonė ir pan. Politikai irgi neretai kalba ką nori, nors negali pagrįsti savo informacijos.

Prokuroras taip elgtis negali - jis nori šimtą kartų pasitikrinti ir tik tada pasakyti. Prokuroras gal ne visuomet teisus, bet toks yra bendras principas. O visuomenės interesą kartais skatina tik smalsumas.