1 nuotr.Vyriausybė pritaria Seime gimusiam projektui, kuriuo siūloma įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) savo interneto svetainėje skelbti informaciją apie paramos teikėjų suteiktą labdarą. Pataisų tikslas - visų pirma pažaboti korupciją sveikatos apsaugos srityje, mat STT yra nustačiusi: ligoninės daugiausiai paslaugų ir prekių perka iš įmonių, kurių remiamos yra, o į kompensuojamųjų vaistų sąrašą stebuklingai patenka daugiausiai tų farmacininkų, kurie remia sprendimų priėmėjus, vaistus.
„Projektu siekiama viešinti informacija apima visus paramos teikėjus ir paramos gavėjus, kurie turi juridinio asmens statusą. Projektas parengtas atsižvelgiant į tai, jog korupcijos pasireiškimo tikimybė didėja, kai nėra viešinami paramos teikėjų ir paramos gavėjų duomenys ir tokiu būdu negalima viešai matyti ir nustatyti tiesioginių ir netiesioginių ryšių, siejančių paramos teikėjus ir gavėjus. Pažymėtina, kad VMI duomenimis, 2018 m. Lietuvoje buvo 11 252 paramos gavėjai, kuriems buvo suteikta parama už daugiau nei 157 mln. Eur., o 2020 m. - 10 561 paramos gavėjas, kuriam buvo suteikta parama už daugiau nei 180 mln. Eur", - teigia projekto autoriai Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys, Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas bei Vytautas Mitalas,
Jie atkreipė dėmesį, kad STT 2021 m. atliko analitinę apžvalgą dėl korupcijos rizikų farmacijos ir paramos teikimo srityse ir nustatė, kad „surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą dėl galimų farmacijos įmonių užslėptų kyšių mokėjimų asociacijoms ir joms priklausantiems medikams individualiai teikiant paramą (perleistas vertes)".
Labdaros ir paramos įstatymas jau ir dabar įpareigoja paramos teikėjus ir gavėjus tvarkyti paramos apskaitą ir VMI teikti ataskaitas apie suteiktą ir gautą paramą. Tačiau VMI neprivalo šios informacijos viešinti. Beje, tokia idėja Seime gimė pernai spalį, kai STT Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pristatė jau minėtą savo apžvalgą. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pasiūlė (BFK nariai neprieštaravo) teikti pataisas, kurios VMI įpareigotų ne tik rinkti duomenis apie paramos teikėjus bei gavėjus, bet ir ją viešinti vienoje vietoje. Duomenis, susijusius su visa labdara, ne tik farmacininkų teikiama. Skaidrumas esą suveiktų ne tik kaip prevencija - tai būtų naudinga ir žurnalistams, o šie savo žurnalistiniais tyrimais padėtų ir teisėsaugai.
STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė konstatavo, kad kasmet didėja valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams: nuo 2014 m. padidėjo net 134 mln. eurų.
STT atstovės teigimu, tai būtų pagirtina, jei ne vienas „bet": nors sąraše yra 102 įmonių vaistų, iš šio padidėjimo net 122 mln. eurų atiteko vos 17-ai įmonių. Pasak jos, 20 farmacijos įmonių, kurių vaistų kompensavimui pernai skirta daugiausiai lėšų, sveikatos apsaugos sistemos subjektams 2015-2020 m. suteikė net 19,9 mln. eurų paramos bei labdaros. Daugiausiai - 9,366 mln. eurų - gavo medikų organizacijos, ne ką atsiliko asmens sveikatos priežiūros įstaigos (7,95 mln. eurų), 1,48 mln. eurų skirta pacientų organizacijoms.
R.Kaziliūnaitės teigimu, korupcijos rizika pasireiškia dėl kelių dalykų. Pirma - kad labai daug paramos gauna įvairių farmacininkams aktualių sprendimų (kad ir dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą) priėmėjai, nes komisijose dirba ir pacientų bei medikų organizacijų atstovai. Antra - paramą gauna ir medicinos įstaigų vadovai, atsakingi už pirkimus, todėl yra rizika, kad po to jie atsidėkoja pirkimais iš juos parėmusiųjų. STT analizė atskleidė, kad per 70 proc. didžiųjų klinikų pirkimų vykdomi iš dosniųjų rėmėjų.
Gudrios schemos
„Surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą dėl galimų farmacijos įmonių užslėptų kyšių mokėjimų asociacijoms ir joms priklausantiems medikams individualiai teikiant paramą. Farmacijos įmonių kaip parama skiriamos lėšos yra naudojamos asociacijų organizuojamoms medikų konferencijoms, seminarams ar mokymams Lietuvoje organizuoti, kuriuose kaip pranešėjai atlygį gauna asociacijos vadovai, autorinėms, paslaugų ar konsultavimo sutartims sudaryti bei kelionių į užsienio valstybėse vykstančias konferencijas išlaidoms apmokėti", - rašoma STT ataskaitoje.
Kadangi už labdarą atsilyginama ne tik medicinos srityje, bet ir visame viešajame sektoriuje, VMI Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas informavo, kad paramos kiekiai didėja.
„Tai yra, jeigu 2018 m. buvo iš viso suteikta 157 mln. eurų paramos, tai jau 2019 metais - 214 mln. eurų suteikta paramos, įskaitant paramą tiek paslaugomis, tiek pinigais, tiek materialinėmis vertybėmis. Šiek tiek matome paramos mažėjimą 2020 m., kadangi buvo pandemija, sumažėjo įmonių pelnai. Suteikta 180 mln. eurų paramos", - sakė jis. Pasak R.Ragėno, pernai paramą gavo net 10,5 tūkst. paramos gavėjų.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė „Vakaro žinioms" išreiškė nusistebėjimą šiuo projektu. Anot jos, projekto autoriai tenori užsidėti pliusiuką, parodydami, esą kovoja su korupcija, nes bet kokią paramą ir taip būtina deklaruoti, o VMI valdo visą informaciją.
