Valstybės sieną statys elektrikai

Galutinis sprendimas dėl projekto vykdytojo bus priimtas pirmadienį Vyriausybės pasitarime. Šiuo metu yra gauta Energetikos ministerijos parengta informacija apie UAB EPSO-G galimybes būti projekto vykdytoju.

„EPSO-G grupę sudaro penkios įmonės. Grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų. Svarbiausia EPSO-G grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą stabilų elektros energijos perdavimą aukštos įtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Grupei priklausančios bendrovės taip pat valdo ir plėtoja biokuro, gamtinių dujų bei medienos prekybos platformas, skirtas užtikrinti sąlygas skaidriai konkurencijai energijos išteklių ir apvaliosios medienos rinkoje", - keistai savo siūlymą motyvuoja Energetikos ministerija.

Opozicijos atstovai veikiausiai ne veltui baiminosi, kad sieną ties, jų teigimu, „konservatorių žmogaus" Roko Masiulio vadovaujama grupės įmonė „Litgrid". Mat Energetikos ministerija Vyriausybei skirtame rašte primena, kad būtent EPSO-G grupės įmonė „Litgrid" 2016 m. įgyvendino projektą „NordBalt", kuris sukūrė elektros tiltą tarp Lietuvos ir Švedijos, 2015 m. nutiesė ir įrengė elektros jungtį su kaimynine Lenkija „LitPol Link".

Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerijos teikiamame projekte numatoma, kad projektas turi būti baigtas įgyvendinti 2022 m. rugsėjo 1 d. Fizinis barjeras turės atitikti daugybę minimalių techninių reikalavimų. Visų pirma, bendras apsauginės tvoros aukštis (kartu su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia viela) virš žemės paviršiaus turi būti ne mažiau kaip 4 m, tvora turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvoje susidarančioms gamtinėms sąlygoms.

Tvoros stulpų forma, storis ir ilgis bei pamatų tipas parenkami projektavimo metu atsižvelgiant į grunto tipą, apkrovas nuo vėjo ir žemės reljefą, ant stulpų viršaus turi būti sumontuotas profilis, ant kurio turi būti sumontuota spiralinė maksimaliai tvorą įveikti kliudanti viela. Įrengiant tvorą, jos dalis turi būti įgilinta į gruntą, įgilintos į gruntą/vandenį tvoros konstrukcijos dalys papildomai turi būti apsaugotos nuo agresyvių medžiagų ir drėgmės poveikio. Tvoroje turi būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai. Prie tvoros į Baltarusijos Respublikos pusę ant žemės turi būti įrengta spiralinė maksimaliai ją įveikti kliudanti viela.

Tvoros tiesimui būtų įsipareigojama teikti pirmenybę, priimti sprendimus neatidėliojant. Kitaip tariant, projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka. Valstybei, kaip užsakovui, atstovaus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kuri valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą. Darbams prižiūrėti veikiausiai bus kuriama tarpinstitucinė komisija, kurią sudarytų ministras pirmininkas (komisijos pirmininkas), vidaus reikalų ministras (pirmininko pavaduotojas), Vyriausybės kancleris (pirmininko pavaduotojas), energetikos ministras, finansų ministras, aplinkos ministras, krašto apsaugos ministras, žemės ūkio ministras, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas bei projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galėtų dalyvauti ir Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai. Prireikus numatyta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kitų institucijų ir įstaigų atstovus.

Akcentuojama, kad komisija turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214 tūkst. eurų, o perkant darbus - 5,35 mln. eurų, ir turės mažiausiai kartą per mėnesį informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą.

Fizinio barjero įrengimui preliminariais skaičiavimais reikėtų apie 152 mln. eurų, tačiau ši suma gali keistis atsižvelgus į techninius, inžinerinius ir kitus su fizinio barjero įrengimu susijusius sprendimus, taip pat įtakos gali turėti ir rinkos pokyčiai. Dalį lėšų, kurių reikės jau 2021 m., planuojama skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, o likusi dalis reikalingų lėšų bus numatyta planuojant 2022 m. valstybės biudžetą.