Vėjo jėgainės prieš paukščių ramybę

Minėta komisija į savo nuotolinį posėdį pasikvietė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris iš verslininkų irgi gavo tą patį skundą, pirmininką Lauryną Kasčiūną. Jis pareiškė, kad trukdymas vystyti atsinaujinančią energetiką gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi trukdo siekti energetinės nepriklausomybės.

Didėja elektros poreikis

Skundo esmę komisijai pristatė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius. Pasak jo, Lietuva tik 20 proc. elektros poreikio pasigamina iš vietinių atsinaujinančių išteklių: vėjo, saulės energijos ir kt. Šis procentas nedidėja, nors jėgainių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, skaičius ir auga. Nedidėja, nes ir elektros poreikis didėja. M.Nagevičius priminė šios Vyriausybės planus pasiekti, kad jos kadencijos pabaigoje vėjo jėgainės gamintų nebe 600 MW, o 1200 MW energijos. Esą Lietuva šiai energijos rūšiai palanki dėl lygumų, mažo gyventojų tankio, esamų jungčių. Tačiau, pasak verslininkų atstovo, vėjo energijos mes neišnaudojame - viename kvadratiniame Lietuvos kilometre pagaminama vidutiniškai tik po 8 KW elektros, kai ES vidurkis - 40 KW. O tam esą trukdo savivaldybės ir valstybės institucijos.

Labiausiai jis skundėsi 6-iomis savivaldybėmis, kurių neįvardijo. Esą jose bendra tendencija - bet kokia kaina sustabdyti šios energijos rūšies plėtrą, todėl visais atvejais esą prisigalvoja visokių trukdžių - reikalauja, kad „malūnėliai" neišdygtų arčiau nei už 10 km nuo saugomos teritorijos, arčiau nei 3 km nuo gyvenamųjų namų, arčiau nei už puskilometrio nuo miško, „nes jame gali gyventi paukštis".

„O valstybės institucijos peržengia savo kompetencijos ribas. Pavyzdžiui, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradeda nurodinėti, koks atstumas turi būti išlaikytas nuo gyvenamųjų namų", - stebėjosi M.Nagevičius.

Pasak jo, keisčiausia, kad žmonės gąsdinami keliant sąmokslo teorijas. Esą viena Kelmės rajono ekologė atvyko į Anykščių rajoną ir jo gyventojams ėmė pasakoti nei šį, nei tą.

„Gąsdina, kad vykdomi bandymai ultragarsu, kur beždžionės išsikrausto iš proto. Arba vėjo energetikoje sąnaudos tokios didelės, kad niekada neatsipirks", - piktinosi M.Nagevičius, pavadindamas tokias kalbas „Delfio" komentatorių kliedesių lygio kalbomis.

Pasak jo, politikai turi apsispręsti: ar nori XIX amžiaus Lietuvos kraštovaizdžio ir energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ar nepriklausomybės ir kraštovaizdžio su „malūnėliais", kurie taptų įprasti akiai.

Kiršina žmones

Verslo interesams atstovaujantis advokatas Paulius Miliauskas sako, kad remiantis institucijų reikalavimais, Lietuvoje nebeliko nė vieno žemės lopinėlio, kur galėtų išdygti vėjo jėgainė. Pasak jo, jei valstybės tarnyboje dirbtų kibernetinio saugumo specialistas, kuris laisvalaikiu „hakerius" apmokytų, kaip „nulaužti" sistemas, visuomenė juo nepasitikėtų. Esą taip pat negalima pasitikėti ir valstybinėmis institucijomis, kurios tendencingai nuteikinėja žmones prieš vėjo jėgaines, kiršina juos. Ir dar interpretuoja teisės aktus, todėl, esant identiškoms sąlygoms, vieniems projekto vystytojams sako „taip", kitiems - „ne". Todėl esą be įstatymų leidėjų įsikišimo nieko nebus.

„Reikia kalbėti ne atskirai apie kraštovaizdį, atskirai apie paukščius, bet reikia kalbėti apie visumą. Juodasis peslys, kuriam esą gali pakenkti jėgainė, yra svarbiau, nors net neaišku, ar jis ten tikrai gyvena", - ironizavo advokatas.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė sako, kad reikia surasti balansą tarp energetikos ir aplinkosaugos, nes esant dabartiniams įstatymams tik 2 proc. Lietuvos teritorijos galima vystyti vėjo energetiką.

Saugoti kraštovaizdį

Verslo atstovų puolamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis priminė, kad ES yra patvirtinusi strategiją, kurioje numatyta saugomų teritorijų plėtra, tai įrašyta ir Lietuvos Vyriausybės programoje. Jis priminė, kad net jei tarnyba pasisako prieš „malūnėlių" statybą, nes vieta parinkta netoli saugomos teritorijos, per ją eina paukščių migracijos takai ar pan., tarnybos žodis nėra galutinis. Būta atvejų, kai savivaldybės ar net Krašto apsaugos ministerija nepaisė rekomendacijų. Be to, tokiais atvejais ne paskelbiamas draudimas, o paprasčiausiai reikalaujama atlikti PAV.

„Kai mes pasakome, kad jėgainė gali pakenkti kraštovaizdžiui, aplinkai, gyvūnijai, esame kalti, nes tarnaujame Maskvai. Toks spaudimas taikomas, kad bijotume pasisakyti prieš projektus", - piktinosi A.Stanislovaitis.

Jam antrino komisijos narys Linas Jonauskas.

„Net Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L.Kasčiūną į posėdį pasikvietėme, kad parodytume, jog „rusai puola", institucijos ir taip įbaugintos, nenori teikti neigiamų išvadų, kad nebūtų apkaltintos", - konstatavo L.Jonauskas.

Galop jo kolega Jonas Pinskus priminė, jog dar prieš dešimtmetį sutarta vykdyti vėjo energetikos plėtrą, tačiau esą už aplinkosaugą atsakingos institucijos nepadarė namų darbų. Jo nuomone, institucijos turi parengti žemėlapius, kur vėjo jėgainės netrukdytų kraštovaizdžiui, paukšteliams, kur didesnis vėjas ir pan., ir tada ten leisti vykdyti projektus. Komisija jam mielai pritarė.