Velykų margumynai Lietuvoje ir pasaulyje

Šį sekmadienį viso pasaulio krikščionys švęs vieną svarbiausių religinių švenčių - šv. Velykas. Kaip ir kiekviena šventė, Velykos turi savas tradicijas kiekvienoje pasaulio šalyje. Kai kurios iš jų panašios į lietuviškąsias, o kitos stebina išradingais papročiais.

Susipynę tikėjimai

Lietuvoje šv. Velykos neatsiejamos nuo tikėjimo. Per jas švenčiamas Kristaus prisikėlimas ir žmonijos išvadavimas nuo prigimtinių nuodėmių. Tiesa, per Velykas dažnai susipina krikščioniškosios ir pagoniškosios tradicijos.

Iki Velykų likus 40 dienų prasideda Gavėnia. Likus savaitei iki Velykų, Lietuvoje švenčiame Verbų sekmadienį. Tą dieną žmonės į bažnyčią nešasi verbas arba kadagio šakeles, jas šventina. Sakoma, kad pašventintos verbos ar šakelės namus saugo nuo įvairių blogybių, taip pat ir gaisro. Su verbomis susiję ir daugiau papročių - jas parsinešus buvo skubama plakti dar tebemiegančius namiškius. Taip buvo žadinamas pavasaris, linkima gerų metų.

Didįjį ketvirtadienį bei Didįjį penktadienį prieš Velykas einami Kryžiaus keliai. Beje, paprotys prieš Velykas apsikuopti taip pat gyvuoja jau seniai. Būtent Didįjį ketvirtadienį moterys tvarkydavosi trobas, aplinką.

Penktadienį patariama laikytis griežto pasninko, kai kurie valgio apskritai atsisako.

Šeštadienį saulei nusileidus pradedamas švęsti Velyknaktis. Tikintieji atsineša ir degina žvakes. Apeigų metu skaitoma daug Šventojo Rašto ištraukų, pripažįstama sava kaltė. Apeigų kulminacija - žinia apie Prisikėlimą.

Sekmadienį ir vėl kviečiama į bažnyčią, į Prisikėlimo Mišias. Prieš jas procesijos eina aplink bažnyčias. Po Mišių šventinami Velykų valgiai. Nė vienos Velykos Lietuvoje taip pat neapsieina be tradicinių margučių. Kiaušiniai nuo seno siejami su gyvybine energija, atgimimu. Kiaušiniai ne tik dažomi, bet ir ridenami, dovanojami artimiesiems.

Tautų tradicijos

Prancūzijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse nuo Didžiojo penktadienio iki Velykų sekmadienio neskamba bažnyčių varpai. Senovėje buvo sakoma, kad tuo metu varpai išskrenda į Romą, o pakeliui vaikams mėto margučius.

Norvegijoje Velykos yra susijusios su detektyvais. Velykų atostogų metu ir per pačias šventes norvegai mėgsta likti namuose ar iškeliauti į kalnų trobeles ir stebi žmogžudysčių detektyvus bei kriminalines laidas, kurias dosniai transliuoja šalies televizijos, arba skaito detektyvinius romanus bei margina kiaušinius.

Vokietijoje taip pat neapsieina be margučių. Tiesa, juos čia įprasta ne dovanoti ar slapstyti, o kabinti ant medžių. Todėl Velykų metu gatvės Vokietijos miestuose gali atrodyti iš tiesų įspūdingai, nes ant medžių kartais sukabinama ir tūkstančiai spalvotų kiaušinių.

Švedijoje ši šventė gali tapti panašia ir į amerikietiškąjį Heloviną. Vaikai persirengia velykinėmis raganomis apskurusiais drabužiais, vaikšto po kaimyninius namus, keičiasi piešiniais ir prašo saldumynų. Sakoma, kad raganos per Velykas suaktyvėja, todėl joms atbaidyti kūrenami dideli laužai.

Bermudų salų gyventojai Velykas švenčia linksmai. Didįjį penktadienį bermudiečiai paprastai į dangų leidžia savo gamintus aitvarus. Sakoma, kad tokia tradicija gimė tada, kai vienas mokytojas, savo mokiniams norėdamas vaizdžiai paaiškinti Jėzaus Kristaus pakilimo į dangų prasmę, pagamino ir paleido paprastą aitvarą, ant kurio buvo nupieštas kryžius.

Haityje Velykų savaitės katalikiškosios tradicijos susipina su vudu tikėjimo dalimis. Čia vyksta spalvingi tradiciniai paradai su triukšminga muzika. Vudu tikėjimo atstovai tuo metu dvasioms aukoja gyvūnus.

Filipinuose Velykos gali būti skausmingos. Kristaus prisikėlimą kai kurie filipiniečiai švenčia bandydami įsijausti į tą patį vaidmenį - t. y. iš tikrųjų prikalami prie kryžiaus. Galimas ir paprastesnis - imitacinis - prikalimo variantas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose švenčiama ne tik namuose, bet ir Baltųjų Rūmų pievelėje. Čia vyksta tradicinės kasmetinės margučių žaidynės, kurių metu vaikai ridena margintus kiaušinius.

Čekijoje ir Slovakijoje Velykos - linksma diena vyrams ir nemalonus moterims. Yra įprasta rykštėmis plakti merginas, dažniausiai jų kojas. Tiesa, plakimas neturėtų būti skausmingas. Sakoma, kad kai vyrai plaka merginas, linki joms sveikatos ir grožio. Todėl merginos, kurios liko nenuplaktos, gali ir įsižeisti.

Vengrijoje per Velykas taip pat kliūna merginoms. Čia jos nėra plakamos, tačiau yra laistomos vandeniu. Tautiniais rūbais apsirengusias merginas su kibirais taip pat vaikosi vyrai.

Meksikoje dieną prieš Velykas į gatves pasipila tūkstančiai žmonių. Jie muša, karia ir degina Judo Iskarioto, išdavusio Jėzų Kristų, atvaizdus. Kartais Judas vaizduojamas kaip pinjata, kurią reikia daužyti tol, kol iš jos pasipila įvairūs saldumynai.