6 nuotr.Žinomiausi Panemunių regioninio parko objektai yra Raudonės ir Panemunės pilys, tačiau palei didžiausią Lietuvos upę keliaujantys smalsuoliai gali paganyti akis ne tik prie jų. Šiose apylinkėse gausu įspūdingų piliakalnių. Tiek jie, tiek ant stačių kalvų išsidėstę miesteliai yra šioks toks iššūkis keliautojų kojoms. Tokių vietų apžiūra skirta ne tinginiams.
Kelrodė smuklė
Belieka spėlioti, kiek turistų pritrauktų Nemuno pakrantės, jei jose tebestovėtų viduramžių pilys. XIII ir XIV amžiais upė buvo fronto linija, tvirtoves prie jos statė ir lietuviai, ir kryžiuočiai. Jurbarke, Skirsnemunėje, Veliuonoje ir Seredžiuje įtvirtinimų jau nerasime. Liko piliakalniai ir dvi vėliau statytos didelės gynybinės reikšmės jau neturėjusios pilys. Tai nereiškia, kad šiame krašte nėra į ką pažiūrėti.
Atsakingiems turistams reikia pasirinkti kelionės kryptį ir krantą. Nemunas - ne tas upelis, kurį galima peršokti, o ir daugybės tiltų keliautojai neras. Dauguma lankytinų objektų yra šiauriniame krante. Ištyrinėti abu krantus per vieną dieną gali tik patys ištvermingiausi. Jei galite rinktis kryptį, patartina važiuoti iš Vakarų į Rytus, nes Panemunių parko direkcija yra netoli Jurbarko esančioje Šilinės smuklėje. Knygomis ar lankstinukais neapsirūpinę turistai joje ras parko žemėlapį ir kitą reikalingą informaciją.
Pati smuklė taip pat yra dėmesio vertas objektas. Didelis medinis namas, statytas XVIII a. viduryje. Dabar smuklėje nepavalgysite, tačiau ten įkurta ne tik direkcija, bet ir ekspozicija, supažindinanti su žvejybos Nemune ypatumais. Žvejyba, sielių plukdymas ir prekyba ilgus metus maitino krašto žmones.
Didieji bokštai
Būtent pirklys, iš Vengrijos atsikėlęs Janušas Eperješas, XVII a. pradžioje pradėjo statyti šalia Šilinės esančią Panemunės pilį.
Maždaug pusė pilies ir abu aukštieji jos bokštai yra restauruoti. Už nedidelį mokestį galima pamatyti ekspoziciją, šiek tiek požemių bei buvusią karcerio duobę. Jei negąsdina statūs laiptai, galima ir užkopti į vieną iš bokštų.
Važiuodami nuo Panemunės, maždaug kas 10 kilometrų rasite dėmesio vertą miestelį. Pirmasis iš jų - Raudonės. Čia pilis atsirado XVI a. pabaigoje, ją taip pat pastatė pirklių šeima. Antrojo pasaulinio karo metais 33 metrų aukščio bokštą susprogdino vokiečiai, tačiau pokario metais jis buvo atstatytas. Bokštas atviras turistams, bet didžiojoje pilies dalyje įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla.
Ir Panemunės, ir Raudonės pilis supa parkai. Nors tose apylinkėse gausu ąžuolų, labiausiai išsiskiriantis medis yra septynis kamienus turinti liepa. Ji auga prie pat Raudonės pilies. Bokštai nėra vienintelės vietos, iš kurių galima apžvelgti panoramą. Nemuno vingiai puikiai atsiveria nuo piliakalnių ir apžvalgos aikštelių. Jų netrūksta toliau esančiuose miesteliuose.
Legendų pėdsakais
Lietuvos istorija besidomintiems žmonėms tiesiog būtina sustoti Veliuonoje. Ten stovėjo lietuvių pilis, o anapus upės - kryžiuočių. Lietuvių pilis kronikose buvo paminėta dar 1291 m. Legenda byloja, esą gindamas Veliuoną žuvo ir ten buvo palaidotas Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Miestelyje yra du piliakalniai, juos skiria griovys. Ant Pilies kalno pastatytas aukuras deivei Velionai. Be to, miestelyje yra dvaras ir paminklas Vytautui Didžiajam. Šis valdovas Veliuonoje įkūrė parapiją. Žinoma, pirmoji bažnyčia neišliko. Dabartinė buvo pastatyta XVII a.
Veliuona buvo pripažinta geriausiai tvarkoma gyvenviete Lietuvoje. Lygumų gyventojams tiek ji, tiek toliau esantis Seredžius įsimins neįprastu kraštovaizdžiu. Norint pasiekti miestelių bažnyčias, vairuotojams tenka ilgai vinguriuoti tarp kalvų. Galima pamanyti, kad esate Italijoje ar bent Čekijoje, o ne Lietuvoje.
Kaip minėjome, toks reljefas ir piliakalnių gausa gali virsti iššūkiu kojoms, bet kartu tai suteikia puikią galimybę pasigrožėti apylinkėmis. Pavyzdžiui, nuo šalia Seredžiaus didingai stūksančio Palemono kalno. Veliuonoje legenda amžino poilsio paguldė Gediminą, o prie Seredžiaus ji teigia esant mitinio Lietuvos įkūrėjo Palemono kapą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
