1 nuotr.Dvi Kauno rajone verslininkėmis prisistatinėjusios moterys žmonėms žadėdavo lengvą uždarbį - investuoti į neva gerai uždirbančius užsienio investicinius fondus. Abi seserys buvo nuteistos už sukčiavimą. Aukštesnės instancijos teismas irgi nepatikėjo tuo, kad jos esą nuoširdžiai tikėjo investicinių įmonių veikla, todėl dalyvaudavo ir prabangiose konferencijose.
Dalino pažadus
Kauno apygardos teismas atmetė nuteistų seserų Rūtos Remeikės ir Rasos Lebedevienės apeliacinius skundus. Abi moterys lieka pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo. Iš jų nukentėjusiesiems priteisti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma - per 27 tūkst. eurų.
Kaip pranešė Kauno apygardos prokuratūra, tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras įrodė, kad surinkta pakankamai svarių duomenų abiejų kauniečių kaltei pagrįsti.
Bylos duomenimis, R.Remeikė ir R.Lebedevienė 2017-2018 m., veikdamos bendrininkų grupėje ir iš anksto žinodamos, kad neketina vykdyti žadėtų įsipareigojimų bei piktnaudžiaudamos pasitikėjimu, žmonėms melagingai žadėjo iš jų paimtus pinigus investuoti į pelningai veikiančius užsienio šalių investicinius fondus ir mokėti palūkanas.
Nustatyta, kad įtariamosioms įvairias sumas pervedė 23 asmenys, dar keturi žmonės pinigus perdavė grynaisiais. Tokiu būdu kaltinamosios įgijo kitiems priklausančius pinigus, kurių bendra vertė - daugiau nei 166 tūkst. eurų.
Naudojo savo reikmėms
Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodį R.Remeikei ir R.Lebedevienei paskyrė laisvės atėmimus 3 metams, bet bausmių vykdymas atidėtas 2 metams. Nuteistųjų advokatė paprašė priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde teigta, kad kaltinamosios nuoširdžiai tikėjo investicinių įmonių veikla, todėl dalyvaudavo ir prabangiose konferencijose, kur buvo pristatinėjami investicinio fondo veiklos rodikliai bei įmonės ateities perspektyvos.
Anot prokuratūros, tokį motyvą paneigė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog iš nukentėjusiųjų gauti pinigai buvo naudojami abiejų bendrininkių ir jų artimųjų reikmėms.
Tikėdamiesi uždarbio iš investicinių fondų žmonės pinigus kaunietėms pervesdavo į jų įkurtos mažosios bendrijos sąskaitą. Tyrėjų duomenimis, savoms reikmėms, be jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų kaltinamosios išsigrynino arba į sau artimų žmonių sąskaitas pervedė daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Patikėjo realybe
FNTT skelbtais duomenimis, siekdamos sustiprinti pasitikėjimą bendrininkės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas.
Dalis nukentėjusių žmonių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir toliau buvo įsitikinę, kad pinigus investavo realiai, suvokdami galimą riziką, todėl civilinių ieškinių baudžiamojo proceso metu nereiškė. Šiems asmenims palikta teisė juos pareikšti civilinio proceso tvarka.
Kaip anksčiau skelbta žiniasklaidoje, R.Lebedevienė ir R.Remeikė buvo aktyvios vieno Kauno rajono kaimo bendruomenės narės, buvo siejamos su buvusia Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija.
