Vos mirties išvengusiam mokytojui - nulis eurų žalos atlyginimo

Išnagrinėjęs bylą, teismas nepakaltinamu pripažintam vyrui taikė priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje nustatyta, kad teistas 52 metų klaipėdietis namo, kuriame pats gyveno, laiptinėje persekiodamas nukentėjusįjį, jam į įvairias kūno vietas ir į galvą sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nenustatytu kietu buku daiktu ir ne mažiau kaip devynis kartus dūrė nenustatytu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Teismas pripažino, kad dėl padarytų sužalojimų buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas.

Apygardos teismas konstatavo, kad vyras dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo negali stoti prieš teismą ir duoti paaiškinimų, tačiau tai, kad būtent jis pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį, patvirtina byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados.

Žalos nepriteisė

Kaip „Vakaro žinioms" sakė nukentėjusiojo N.Dzingelevičiaus advokatas Artūras Andriukaitis, teismui buvo pateiktas prašymas 50 000 Eur neturtinei ir 13 394,10 Eur turtinei žalai priteisti. Tačiau teismas nepriteisė nukentėjusiam jokios žalos atlyginimo.

„Negaliu suvokti, kaip be priežasties galima siekti nužudyti žmogų ir badyti jį peiliu. Sveiku protu tokie veiksmai nepaaiškinami. Mano nuomone, esant tokiai situacijai, nesitikiu jokios žalos atlyginimo, turėsiu tik nuostolius, neteisybę ir nusivylimą", - anksčiau „Vakaro žinioms" sakė pats N.Dzingelevičius. Teisme tokia prognozė išsipildė.

Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė, „Vakaro žinių" paklausta, kaip būtų tokiu atveju, jeigu nusikaltimą padaro už savo veiksmus atsakyti negalintis asmuo, nurodė, kad „tokiu atveju priimamas sprendimas dėl priverstinio asmens gydymo bei priežiūros specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat teismas priima sprendimus ir žalos atlyginimo klausimais. Teismas šį klausimą turėtų išspręsti tuo pačiu procesu."

O štai skelbiant nutartį teismas nurodė, kad žalos, padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. „Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma pakaltinamo asmens padaryta nusikalstama veika. Tuo metu baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas baudžiamajame procese", - nurodė teismas.

„Vakaro žinioms" tokį sprendimą komentavęs N.Dzingelevičiaus advokatas A.Andriukaitis su tuo nesutiko. „Nors teismas ir atsižvelgė į mūsų argumentus ir pripažino nepataisomus N.Dzingelevičiaus kūno subjaurojimus, tačiau netaikė paties griežčiausio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo režimo asmens atžvilgiu. Taigi keista, kai teismas pripažįsta, jog buvo pasikėsintą į Nerijaus gyvybę, bet nevertina to, kaip pačių pavojingiausių veiksmų vertindamas, režimo paskyrimo klausimą.

Teismo nutartis nuvilia ir dėl to, kad teismas nevertino Nerijui kilusios žalos dydžio ir pobūdžio, nors tokio pobūdžio bylose teismas turi tą daryti", - sakė A.Andriukaitis. Baudžiamojo proceso kodekso 395 str. būtent tai ir numato. Tačiau teismas prašymo dėl žalos atlyginimo net nevertino. Advokatas dar nežino, ar sprendimas bus skundžiamas.

Laiko klausimas, kada užpuolikas grįš

Pats N.Dzingelevičius taip pat stebėjosi tokiu teismo sprendimu. „Matome panašią situaciją, kai po šešerių metų gydymo įstaigoje, planuojama išleisti žmogų, kuris taip pat būdamas nepakaltinamas nužudė savo vaikus. O mano atveju, aš apsigyniau ir likau gyvas. Spėju, po metų sužinosiu, kad jis grįžta į tą patį butą. Kaip mes gyvensime toliau su žmona savo bute ten, aš neįsivaizduoju, jeigu ir jis ten gyvens. Juk jį išleis ir jis bus laisvėje. Tai yra absurdas. Sveikatos apsaugos sistema yra visiškame dugne", - sakė jis.

Primename, kad siaubo išpuolį jaunam pedagogui N.Dzingelevičiui teko išgyventi kovo 2 d., „Ankstyvas rytas. Išeinu iš nuosavo buto lifto link, paspaudžiu mygtuką ir laukiu. Tikslas - nuvažiuoti į darbą, į Klaipėdos r. Plikių Ievos Labutytės pagrindinę mokyklą. Laukiu lifto ir iš nugaros pajuntu stiprų smūgį kietu daiktu į galvą. Pajutau didelį galvos skausmą. Sąmonės nepraradau. Po smūgio į galvą atsisukau į laiptinės pusę ir pamačiau nepažįstamą stambų vyrą su peiliu rankoje. Jis dūrė man į veidą, bet gyniausi, todėl peilis įsmigo į mano plaštaką. Turėjau kuprinę su kompiuteriu ir chemijos vadovėliais, kurią mečiau į jį ir pasitraukiau link laiptų į devintą aukštą. Tuomet vėl sekė peilio smūgis į galvą. Pasukau galvą į šoną - pjovė per dešinę galvos pusę. Tada vėl dūris, bet irgi atlaikiau dešine ranka, tad peilis smigo į ranką. Kritau ant laiptų. Buvau prispaustas koja, badomas peiliu į galvą. Atlaikiau du smūgius rankomis, bet kairės rankos piršto gabalas buvo nupjautas. Paskui vėl su peiliu perpjovė man veidą, dūrė į žandą ir dar kartą nupjovė gabalą odos su plaukais nuo galvos. Galiausiai - smūgis kietu daiktu į dešinės rankos pirštą", - košmarišką įvykį pasakojo Nerijus. Vyras sakė nė neprisimenantis, kaip jam pavyko išsilaisvinti nuo užpuoliko.

N.Dzingelevičius neseniai grįžo dirbti į mokyklą, tačiau jo gydymas trunka iki šiol ir nežinia, kiek laiko dar prireiks. Tačiau jau dabar aišku, kad su ant veido esančiu randu ir kitomis žymėmis vyrui teks gyventi visą gyvenimą.