Vyriausybė ruošia represijas

84 paketai susiję su Vyriausybės programos įgyvendinimu (iš jų 11 taip pat susiję ir su ES nurodymų įgyvendinimu), 28 paketai susiję išimtinai tik su ES nuostatų perkėlimu į mūsų teisę, 7 - su Konstitucinio Teismo nutarimų, Valstybės kontrolės išvadų bei STT rekomendacijų įgyvendinimu. Tradiciškai bus teikiami ir projektai, susiję su kitų metų biudžetų tvirtinimu.

Jau pačioje sesijos pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija pateiks kelis skandalingus projektus. Jei jiems pritars Seimas, Vyriausybei bus suteikta galimybė tvirtinti du dirbančiųjų sąrašus. Priklausantys vienam galės dirbti tik tuo atveju, jei nuolat testuojasi nuo COVID-19, tačiau sveikatos patikros valstybė nefinansuotų - tai darytų darbdavys arba, jei šis nesutinka, pats dirbantysis. Priklausantys kitam sąrašui turėtų privalomai skiepytis. Anot ministerijos, prie darbuotojų, kurie privalėtų skiepytis, visų pirma turėtų būti priskirti darbuotojai, kontaktuojantys su asmenimis, kurie turi didesnę riziką užsikrėsti užkrečiamąja liga ir ja sunkiai sirgti (pacientais, vaikais, vyresnio amžiaus asmenimis ir kt.), pvz., sveikatos priežiūros, socialinės globos, švietimo įstaigų darbuotojai. Išsamų sąrašą nustatytų Vyriausybė.

„Nepasiskiepijęs kitais atvejais, nei išvardyti, darbuotojas kontaktiniu būdu negalės dirbti - jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu. Jei ne - perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, jei jį galima dirbti nepasiskiepijus. O jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra - nušalinamas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol po pasiskiepijimo praeis Vyriausybės sprendime nustatytas laikotarpis, po kurio asmuo laikomas įgijusiu imunitetą nuo užkrečiamosios ligos", - dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Pasiskiepyti nebūtų privaloma, kai: darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų; yra persirgę užkrečiamąja liga, nuo kurios privalo skiepytis; neužtikrintas vakcinų prieinamumas, kurio kriterijus nustatys Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlys nustatyti, kad ligos socialinio draudimo išmoka dėl COVID-19 nemokama asmeniui, kuris nebuvo pasiskiepijęs, išskyrus tris jau minėtas išimtis.

Lapkritį Seimui bus teikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti, iki vaikui sueis 18 mėnesių ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, iki vaikui sueis 18 mėnesių, siūloma vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus". Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis, iki vaikui sueis 12 mėnesių, būtų 45 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus", o nuo 12 mėnesių, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, - 25 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus".

Jei pasirenkamos 24 mėnesių trukmės atostogos, iš jų 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti tėvas. Jeigu, pavyzdžiui, jis nenori pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių. Kitaip tariant, šeima prarastų du mėnesius. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus 2 mėnesius, išmoka būtų mokama jam, o mama grįžtų į darbą.

Ta pati ministerija siūlo peržiūrėti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą iš esmės ir tobulinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją, įtvirtinant naujas apsaugos priemones (apsaugos nuo smurto orderį), o Sveikatos apsaugos ministerija sieks, kad būtų numatytos palankesnės moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys nustatyti, kad visų Lietuvoje registruojamų juridinių asmenų pavadinimai gali būti sudaromi užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, o Finansų ministerija grasina siūlysianti peržiūrėti mokestiniuose įstatymuose numatytas neterminuotas lengvatas ir specialiąsias apmokestinimo sąlygas, kurios plane kol kas neįvardinamos.