Žmonės dėl civilinės sąjungos nori referendumo

Naujausią gyventojų apklausą „Vilmorus" atliko Laisvos visuomenės instituto užsakymu. Tyrimas vyko 27 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Buvo apklausiami tik vyresni nei 18 m. gyventojai. Laisvos visuomenės instituto užsakymu tyrime pateikti trys klausimai, susiję su Seime pateikimo stadiją perėjusių Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimo ryšio projektų vertinimu: teirautasi, pritariama ar nepritariama Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; kurį LR Seime svarstymui pateiktą projektą - Civilinės sąjungos įstatymo ar Artimo ryšio, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, labiau palaikytų; kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo - LR Seimas, priimdamas Civilinės sąjungos įstatymą ar visuomenė, balsuodama referendume dėl Konstitucijos pataisos. Gauti duomenys buvo lyginami su anksčiau atliktais tyrimais, kuriuose buvo klausiama gyventojų apie tai, kaip jie vertina Partnerystės ir Civilinės sąjungos projektus.

Eltos nuotr.

Seimo iniciatyvoms nepritaria

Naujausioje apklausoje gyventojų buvo klausiama: „Ar jūs pritariate ar nepritariate Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas?" Apklausos rezultatai rodo, kad visiška mažuma arba tik 6,4 proc. apklaustųjų visiškai pritaria šiam projektui. Daugiau nei pusė arba 54 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nepritaria šiam siūlymui. 13,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad greičiau pritaria, 14,2 proc., kad greičiau nepritaria, o 11,7 proc., kad neturi nuomonės. Tad greičiau arba visiškai naujam įstatymo projektui nepritaria dauguma - 68,2 proc. apklaustųjų, greičiau arba visiškai pritaria 20,1 proc.

„Pastebėtina tai, kad, skirtingai nei maždaug metus viešojoje erdvėje daugiau ar mažiau aptarinėto Partnerystės įstatymo atveju, Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime pateiktas tik prieš du mėnesius (2022 m. gegužės 17 d.), tad birželį vykusios apklausos metu visuomenei jis vis dar buvo mažiau žinomas, menkiau viešai išdiskutuotas. Nepaisant to, panašu, visuomenė atpažino šių įstatymų projektų sąsajas bei siekius ir išsakė aiškų nepritarimą jiems", - pastebima apklausos analizėje.

Nepritaria ir valdančiųjų rinkėjai

Nors daugiausiai nepritariančių tokiems siūlymams yra opozicinių partijų rinkėjai, tarp apklaustųjų buvo ir dabartinės valdančiosios daugumos rinkėjų. Tarp tų, kurie nurodė, kad balsuotų už konservatorius, 46,2 proc. nurodė, kad greičiau arba visiškai nepritartų Civilinei sąjungai, o greičiau arba visiškai pritartų 37,6 proc. 16,2 proc. nurodė, kad neturi nuomonės. Iš respondentų, kurie balsuotų už Liberalų sąjūdį, 42,9 proc. nurodė, kad greičiau arba visiškai nepritartų, o greičiau arba visiškai pritartų 51 proc. Daugiausiai pritariančių yra tarp apklaustųjų, kurie balsuotų už Laisvės partiją. Tarp jų 96,3 proc. greičiau arba visiškai pritaria siūlomam Civilinės sąjungos projektui.

Paklausus, kurį iš Seime siūlomų - Civilinės sąjungos ar Artimo ryšio - įstatymo projektų palaikytų, 46,1 proc. respondentų nurodė, kad nepalaikytų nė vieno siūlymo. Civilinės sąjungos projektą palaikytų mažiausiai - 13,5 proc. apklaustųjų, o konservatoriaus Pauliaus Saudargo pristatytą Artimo ryšio projektą palaikytų 25 proc. apklaustųjų. 15,5 proc. respondentų nurodė, kad neturi nuomonės.

Žmonės nori patys spręsti

Paklausti, kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo, respondentai mažiausiai norėtų šį sprendimą patikėti Seimui taip, kaip tai dabar apibrėžta Civilinės sąjungos projekte. Tam pritartų tik 14 proc. respondentų. Daugiausia - 57,7 proc. - nurodė, kad dėl to turėtų apsispręsti visuomenė, balsuodama referendume dėl Konstitucijos pataisos. 28,3 proc. nurodė, kad neturi nuomonės.

Kaip pastebi rezultatus analizavusi socialinių mokslų dr. Živilė Advilonienė, VDU dėstytoja, tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenė nelinkusi keisti savo pozicijos: homoseksualių šeimų įteisinimo klausimais jos požiūris kinta menkai, atskirais atvejais jis išreiškiamas dar tvirtesniu nepritarimu lyčiai neutraliai civilinei sąjungai. Kita vertus, pastebi ji, lieka menkai neturinčių nuomonės dėl dalies su Civilinės sąjungos įstatymo projektu susijusių klausimų.

„Tai paaiškintina kita išryškėjusia tendencija: tik mažiau nei du penktadaliai (38,5 proc.) visuomenės linkę palaikyti vieną iš dviejų įstatymo projektų alternatyvų - Civilinės sąjungos įstatymo projektą arba Artimo ryšio projektą. Nepaisant to, tyrimas atskleidė, kad visuomenė dukart dažniau linkusi nesusituokusių (tarp jų ir homoseksualios orientacijos) asmenų santykius reguliuoti Artimo ryšio projektu (palaiko 25 proc.) nei pritarti Civilinės sąjungos įstatymui (13,5 proc.). Tai rodo, kad visuomenė supranta poreikį teisiškai reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (tarp jų ir homoseksualios orientacijos) santykius, remia pastangas šį klausimą spręsti, tačiau renkasi ir remia Konstitucinės šeimos sampratos nekeičiantį kelią", - teigia Ž.Advilonienė.