2015 - metai be litų ir su labai mažai eurų

Euro įvedimo šviesiąją pusę įžiūrėti taip sunku, kad ne visiems ji ir matosi. Bet džiugu, kad vis dėlto yra matančiųjų. Štai Seimo narys Albinas MITRULEVIČIUS „Vakaro žinias“ tikino nusiskundimų dėl euro nėra girdėjęs.

- Nuolat artimai bendrauju su Marijampolės ir aplinkinių savivaldybių gyventojais ir nepastebiu nusiskundimų euru. Gal kartais kažkas kažką užsimena, tačiau bendrai neatrodo, kad šiandien ši tema būtų aktuali gyventojams ir jie norėtų išsipasakoti apie blogus patyrimus, kažkokius nenaudingus pokyčius.

- Bet kainos dažniausiai kyla, o politikai nemato...

- Matyt, iš statistikos taip pat galima spręsti apie kainas. Gal plačiu mastu ne taip matosi, o labiau jaučiasi perkant smulkias prekes.

Žinoma, jaučiame visi šiokių tokių pakeitimų. Pastebiu, kad štai turguje morkos kainavo 70 lietuviškų centų, o dabar reikia sumokėti tiek pat, tik euro centais. Kainos šiek tiek gal ir kilo. Bet reikia tai suprasti ir priimti. Juk gyvenimas nuolat pulsuoja, ir tos kainos tai kyla, tai leidžiasi. Kartais žmonės sako, jog pastebi, kad turguje štai ir tos pačios morkos nebe tokios pigios, bet tai smulkmenos, kurios nėra tokios svarbios.

Deja, Seimo narys Povilas GYLYS, paklaustas, kaip praėjo pirmieji metai su euru politikams, šis tiek daug teigiamų euro ypatybių, kaip kolega, neįžvelgė.

- Bet Statistikos departamentas, Finansų ministerija ir bankininkai tikina, kad kainos nekyla. Tai ar visuomenė, ar politikai nesuvokia situacijos?

- Jeigu departamentas nemato, greičiausiai gal kažkaip specifiškai skaičiuoja. Žinoma, gal yra kažkokių prekių, kurios atpinga, bet nepastebiu, kad bent obuoliai dėl embargo būtų atpigę, o ką jau kalbėti apie kitus produktus.

- Vienas prieš metus keistai nuskambėjęs argumentas, kuris turėjo įtikinti euro nauda, tai, kad keliaujant nebereikės keisti valiutos. Gal iš tiesų tai padėjo sutaupyti bent jau politikams?

- Šios išlaidos aktualios tik labai nedidelei žmonių daliai. Galbūt 100 tūkstančių žmonių. Bet juk mūsų yra beveik 3 milijonai, kaip sakoma dainoje. Tad tai jei ir jaučiama, labai nedidelė nauda.

Tačiau pamirštama visus metus buvo tai, kad mes netekome nacionalinės valiutos. Tai reiškia, jog likome taip ir nesupratę, kad nacionalinė valiuta yra ne tik atsiskaitymo priemonė, bet per nuosavą valiutą galima valdyti makroekonominius parametrus: infliaciją, augimą ir kitus.

Bet mes taip ir nepajutome, kad galutinai praradome galimybę per pinigus valdyti ekonomiką. Tai didelė netektis, dėl kurios skaudžiai kentėsime ateityje dar ne kartą.

- Kodėl nepasirinkome valdyti savo ekonomiką patys, o vadeles atidavėme Briuseliui?

- Manau, tai buvo ne ekonominiai ar politiniai argumentai, o mūsų vadinamasis elitas tiesiog norėjo nuo pečių nusimesti atsakomybę. Tai neatsakinga ir nepatriotiška. Juk tikras valstybininkas, prieš paleisdamas veikti kokį nors ekonominį įrankį, galvoja, ką jis praranda. Bet to mūsų atveju nebuvo. Iš dalies todėl, kad valstybę valdo žmonės, kurių makroekonominis išsilavinimas nėra tinkamas tokiam darbui, švelniai sakant.

- Na degalų kaina krinta, tačiau parduotuvėse kainų pokyčių nematyti.

- Taip yra todėl, kad pas mus nedirba Konkurencijos taryba. Todėl vyksta daug monopolinių veiksmų. Nors oficialiai monopolijos kaip ir nėra, bet visi palaiko aukštas kainas, o lygindami kainas su kitomis Europos šalimis, pastebime, jog pas mus viskas brangu, o nuvertinta vienintelė prekė - darbo jėga. Gėdinga 325 eurų per mėnesį minimali mėnesinė alga, palyginti su kitose šalyse mokamais atlyginimais.

Kas čia kaltas, kad pas mus su panašiu BVP kaip kai kuriose kaimynėse šalyse algos ir pensijos gerokai mažesnės? Juk ne Briuselis kaltas dėl to, o Vilnius. Smulkiuosius prekybininkus išnaikinome, viduriniąją klasę naikiname, o paskui dėl to kiekvieną kovo 11-ąją verkiame. Nuo šių mūsų krokodilo ašarų turbūt ir pakyla kasmet Neries, Nemuno ar net Kuršių marių vandens lygis.

Briuselyje bei Strasbūre dažniau nei Lietuvoje sutinkamas europarlamentaras Valdemaras TOMAŠEVSKIS nuo pradžių nebuvo euro šalininku.

- Nors pagal Lisabonos sutartį turime įvesti eurą, bet galėjome būti ne pirmieji iš to dešimtuko šalių, kurios jo dar neįsivedė. Galėjome būti ir paskutiniai ar bent priešpaskutiniai. Tokios turtingos šalys kaip Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė neįveda euro ir turi savo sumanymų. Akivaizdu, kad krizė Pietų Europoje dar nesibaigė.

Valstybės buvimas euro zonoje mus visus sujungia ir mes, turėdami menkus ekonominius rodiklius, turime būti kitų šalių ekonomikų rėmėjais. O mūsų pragyvenimo lygis yra daug mažesnis.

- O gal tikrai su euru per daug paskubėjome? - pasiteiravome Seimo narės Aurelijos STANCIKIENĖS.

- Toks žingsnis buvo tiesiog savižudiškas. Eurą norėjome įsivesti nemąstydami, kam iš viso tai darome. Jeigu tai darome tik tam, kad tam tikri politikai įsirašytų į istoriją, kad štai jų rankomis buvo įvestas euras, tuomet tai labai žema, niekinga ir nevalstybiška.

Norėjo įsiamžinti Lietuvos istorijoje kaip tie, kurie dalyvavo istoriniame įvykyje ir pardavė Lietuvą už eurą. Tame įvykyje jie, be abejo, sudalyvavo ir tam jiems reikėjo įtikinti euro pranašumais. Nors siūlėme rengti referendumą, kurio metu žmonės būtų pasisakę ir būtų patys dalyvavę savo valstybės likime.

- Bet girdime, kad kainos parduotuvėse kilo nesmarkiai...

- Greičiausiai taip kalbantys politikai neina į parduotuves. O gal jie daugiausiai laiko praleidžia komandiruotėse ir nemato, jog Lietuvoje kainos taip pakilo, kad dabar susilygino su tokiomis, kokios buvo litais. Jei prekė kainavo vieną litą, dabar ji kainuoja vieną eurą.

Parlamentaras Valerijus SIMULIKAS su euru patenkintais žmonėmis nesusidūrė.

- Žmonių nuotaikos labai prastos ir patikėkit, bendraujant su gyventojais, nė vienas dėl šio metų darbo „ačiū“ nepasakė.

Tiems politikams, kurie mano, kad kainos nekilo, reikėtų nuvažiuoti bent į regionų turgų ir pažiūrėti, kas kiek kainuoja. Buvo nesužiūrėta, kad silpniausia grandis gautų pajamas, kurios perkamąja galia būtų arčiau litais gaunamų pajamų, nes dabar žmonės skaičiuoja, kad gaunamos pajamos yra apie 40 proc. mažesnės perkamosios galios. Taip, greičiausiai euro įvedimas buvo geras žingsnis, jei žiūrėtume 10 metų į priekį. Bet žmonės gyvena šiandien ir jie šiandien liko dėl šio sprendimo nuskriausti. Mano paties mama gauna kiek daugiau nei 200 eurų pensijos ir ji pati man yra be užuolankų pasakiusi: „Sūneli, ką jūs padarėte“.

- Gal keičiant valiutą kitiems politikams pavyko sutaupyti ir taip bent šiek tiek pajausti euro naudą? - „Vakaro žinios“ paklausė Seimo vicepirmininko Vytauto GAPŠIO.

- Aš nemažai keliauju, tad man nereikia keisti pinigų. Be to, lengviau sumokėti būsto paskolas. Bet tie žmonės, kurie nekeliauja, o daugiausia dalyvauja Lietuvos vidaus rinkoje, natūralu, jie jaučia tik neigiamus euro įvedimo aspektus: produktų pabrangimą, paslaugų kainų iškilimą. Ir tai akivaizdu, to nepastebėti neįmanoma. Štai su kolega kalbame, kad net šventinis laikotarpis parodė tai. Kai anksčiau paremdavome šventinius renginius, tai 100 litų būdavo mažesniam renginiui gana solidi parama. Dabar jau reikia tokiam pačiam renginiui kirti bent 50 eurų. Skirtumas jaučiasi ir ne todėl, kad būtų gaila pinigų, bet todėl, kad tie organizatoriai jau už tuos 50 eurų tiek daug kuo nepasirūpins, kiek būtų pasirūpinę, jei tai būtų buvę tie 100 litų. Dėl tokių dalykų žmonės jaučia skriaudą.

- Kiekvieną mėnesį šiais metais statistikos departamento skaičiuojamas pirkinių krepšelis po euro įvedimo stebėtinai vis nebrangdavo. Tuo metu žmonės sako parduotuvėje išleidžiantys daugiau. Gal jie ne tuos pirkinius perka?

- Tas pirkinių krepšelio skaičiavimas yra toks keistas dalykas. Čia juk nežiūrima į visus produktus, čia imamos kategorijos, paskui keli produktai apibendrinami, suapvalinami duomenis ir gaunasi tokie rezultatai. Bet jau net Lietuvos banko vadovas pripažįsta, kad paslaugos akivaizdžiai pabrango. Ir produktų pabrangimas tikrai yra. Žinoma, gal kai kurie produktai šiek tiek pigo, tačiau mes nežinome, ar dėl euro, ar todėl, kad gamintojai kažko negali išvežti į Rusiją.

- Labai daug buvo kalbėta apie tai, kad euras atneš geresnes galimybes skolintis. Ar pajutome iš to naudos?

- Na taip, valstybės skolos tvarkymas dabar pigesnis, tačiau reikia atminti, kad žmonės visus tokius dalykus pirmiausia vertina pagal savo piniginę, o ne per valstybės biudžetą.

Parlamentaras Kęstutis GLAVECKAS „Vakaro žinias“ patikino, kad statistika, jog kainos Lietuvoje nepakilo, nebūtinai turi būti teisinga.

- Žinote, statistika sako, kad vidutinis Nemuno gylis yra 38 centimetrai. Bet pabandykite jį perbristi - galite prigerti. O jei viename kibire yra verdantis vanduo, o kitame šaltas, tai statistiškai vanduo yra maloniai drungnas, bet nei į vieną, nei į kitą įlipti nebūtų malonu. Tokia yra ta statistika. Seniai žinoma, kad tai yra melas, ir didelis melas. Į statistiką įskaičiuojami įvairūs gal mažiau perkami produktai, kurie neretai gali būti žemiausios kokybės, todėl pigiausi, ir taip gaunama kainų statistika. Deja, taip jau yra.

Nors kainų pokytis po euro yra pastebimas. Daugiausiai - ten, kur mažiau kainų kontrolės. Jeigu pardavėjas gali padidinti kainą ir prekę vis tiek pirkėjas pirks, tuomet nesvarbu, ar buvo kokie memorandumai ir kiti susitarimai, jie nieko nereiškia. Todėl tose vietose, kur pirkėjai perka tiesiogiai iš prekybininko, pavyzdžiui, turguje, restorane ar kirpykloje, kainos padidėjo ir smarkiai. Nes kainos tokios jau yra, kad jos linkusios išlįsti iš priežiūros ir gyvuoti laisvai. O laisvė, žinote, naudinga vienai pusei, bet kitai - dažniausiai mažiau naudinga.

- Kodėl kainomis turime lygintis prie europinio lygio, bet politikai purtosi atsakomybės, kad galėtume lygintis ir atlyginimais?

- Iš tikro kainos pas mus jau arti europinio lygio, tai akivaizdu, o darbo jėga, turinti savo kainą, vis dar Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo Vokietijos ar Didžiosios Britanijos. Dėl to jaučiame svarbią emigraciją. Deja, mes esame tokiose rinkose, kurios dar turi labai mažą pridedamąją vertę. Iš burokėlių ar sūrių daug neuždirbsi. Gal kada nors ir prisivysime arba kažkas atsiliks ir mums bus lengviau.

Staigių posūkių po euro įvedimo sako nepajutęs Seimo narys Rimantas Jonas DAGYS, bet....

- Po pirmų metų su euru valstybės lygiu turime daugiau stabilumo, bet jei Europos Sąjunga ir toliau taip bejėgiškai spręs visas problemas, kaip sprendžia jas dabar, laukia labai prasta ateitis visos Europos, kartu ir mūsų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“