41 parlamentaras nepabijojo 100 sėbrų

„Respublikos“ savaitės žmonės - 41 parlamentaras, šią savaitę balsavęs, kad referendumo klausimas būtų įtrauktas į Seimo kovo 25 dienos darbotvarkę. Tik, deja, tiek balsų neužteko.

Viena aišku, jog šie balsavę Seimo nariai bent nebijo sužinoti, ko nori Lietuvos piliečiai. Nesvarbu, kaip būtų atsakyta į referendumo klausimus. Jei neigiamai, politikai galėtų drąsiau mus vairuoti į ES gilumą. Jei teigiamai, politikai turėtų solidų argumentą neleisti pardavinėti užsieniečiams Lietuvos žemės. Jei žmonių susirinktų tiek mažai, kad referendumas būtų laikomas neįvykusiu, politikai suprastų, kad mūsų piliečiai įtartinai pasyvūs. Tiek abejingi, tiek nusivylę valstybe, kad ji jau visiškai nerūpi. Tokie pasyvūs žmonės jau linkę patraukti gyventi ir darbuotis kitur. Ne savo Tėvynėje. Tiesa, pasyvius žmones lengviau valdyti. Jie nesipriešina.

Referendumo vartus atrakins šv.Petras

Kas išaiškėjo? Politikai, išskyrus 41 asmenį, visai nepageidauja sužinoti, kokie mes esame. Patikrinti mus referendumo skerspjūviu. O jei pageidaus sužinoti, tai tik birželio 29-ąją. Kai dalis jau bus tapę europarlamentarais. Dalis - nusvilę nuo šalies prezidento rinkimų. Dalis - nusisvilinę saulėje ar nuo Joninių laužų.

Žiūrime, kas bus birželio 29-ąją. Ogi bus Petro, Povilo, Pauliaus, Paulės ir Beniaus vardinės. Šv.Petras raktininkas, matyt, jau atidarinėja ne tik Dangaus vartus. Turi vietoj Zenono Vaigausko mus įleisti ir į referendumo „žynyčią“.

Jei referendumas nukeliamas ir todėl kainuos 12 mln. litų brangiau, mokesčių mokėtojams siunčiamas signalas, kad nieko baisaus neatsitiks, jei vengs mokėti mokesčius. Dalį nuslėps. Na, kam elgtis sąžiningai, atimti iš savo šeimos pinigus, jei valstybė vis vien netaupo. Jai 12 mln. litų - visiškas niekis. Tad darome išvadą. Politikai specialiai delsia. Tikėdamiesi iki povilinių ir petrinių mus dar labiau ekonomiškai ištvirkinti. Na, ir pagirdyti. Kad į referendumą atvyktume pridusę po Joninių. Tiek prisišokinėję, prisibraidę žolynuose, kad vos vilktume kojas. Prieš tai dar gerokai psichologiškai išsekę. Europarlamento ir šalies prezidento rinkimų batalijose. Tomis dienomis mes apankame.

Kaip Vyriausybė atsiklaus piliečų nuomonės

Premjeras ir Seimo pirmininkė, balsuojant už referendumo klausimo įtraukimą į darbotvarkę, visai nebalsavo. Jei reikia, matyt, Seimo dauguma birželio 29-ąją ketina spygliuotomis vielomis aptverti pajūrį, pamarį, visus vandens telkinius. Kad čia neliktų nė vieno poilsiautojo Lietuvos piliečio. Ant vielų pakabinti plakatą: „Nuogaliau, ar jau atlikai pilietinę referendumo pareigą? Jei atlikai - referuok sargą, parodyk pasą. Kad įleistų pro tvoros skylę į pliažą. Telefonas pasiteirauti - toks“.

Matyt, Seimo įpareigotas visas Ministrų kabinetas vaikys piliečius iš sodų, daržų. Iškilnos iš pomidorų, agurkų šiltnamių. Užtikrins piliečių evakuaciją. Konfiskuos marinuoti skirtus stiklainius. Grąžins tik atlikusiems pilietinę pareigą. Specialūs būriai vaikysis į užsienį išvykstančius mūsų turistus. Iškraustys iš lėktuvų, kruizinių laivų bei autobusų. Pro sietą neprasmuks joks automobilis. Net kontrabandininkai su visomis cigaretėmis pirmiausia bus pristatyti prie balsavimo urnos. O saugumiečiai skleis dezinformaciją, kad visuose baruose, kavinėse yra padėtos bombos. Nuo minų švari tik artimiausia rinkimų apylinkė.

Ko tikisi Seimo nariai, nepanorę, kad referendumas įvyktų gegužės 25-ąją. Gal iki to laiko nespės prisamdyti įvairių ekspertų, darbo grupių ar prisikviesti stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Jungtinių Tautų, UNESCO, Zanzibaro, Marso ir t.t. Ar prisamdyti viešųjų ryšių agentūrų, kurios kiekvieną Lietuvos pilietį atskirai įtikintų neiti balsuoti. Vietoj referendumo siūlytų prekių nuolaidas, SPA, „nes tu to verta“. Jei neįtikintų, užremtų duris. Pradurtų padangas. Gal tikisi, kad iki birželio pabaigos Lietuvą taip apguls maru pasiligoję šernai, kad gyventojai referendumams jau neturės laiko. Drebės tik dėl savo kiaulių, baidysis kiaulienos kotletų ir į jokią politiką nesikiš. Ar tikisi tokios kaitrios vasaros, kad ūkininkai virkaus tik dėl išdegusio vasarojaus. O miestiečiai - dėl per didelių Palangos kainų. Smulkieji ūkininkai, įskaitant Pranciškų Šliužą, bus taip nuvargę nuo darbų, kad netyčia pagalvos: ai, kam man tas vargas? Parduosiu užsieniečiams savo hektarus, o pats dumsiu užsienin. Na, dar giminėms, draugams gerą išvykimo balių surengsiu. O Julius Panka arba liūdės, kad nebuvo išrinktas į Europos Parlamentą, arba džiūgaus, kad išrinko. Ir tarsis su drabužių dizaineriais dėl naujų kostiumų. Agituos, kad kostiumai neveržtų. Agitacijai dėl referendumo neturės laiko.

Jei demokratai, tai ir nebijokime demokratijos

41 europarlamentaras, nepabijojęs ankstesnės referendumo datos, be abejo, irgi vadovavosi skirtingais asmeniniais motyvais. Vieni gal iš patriotizmo. Kiti - dėl demokratijos. Treti gal norėdami įsiteikti 300 tūkst. pasirašiusiųjų. Tačiau jie šiuo klausimu bent neignoravo paprastų žmonių. Taip sunkiai rinkusių parašus.

Kad ir kokia būtų pavojinga demokratija, tačiau, anot Vinstono Čerčilio, žmonija nieko gudriau nesugalvojo. Jei gyventojai pribrendo iki referendumo dėl žemės stadijos, tai reikia elgtis kaip gamtoje. Jei kiaušinis pribrendo iki paukščio stadijos, paukštis turi išsiristi. Žiedas išsiskleisti. Vaisius subręsti. O koks tai bus vaisius - pamatysime. Ir politikai, uždelsę referendumo datą, tik negrabiai bando įgrūsti paukštį į kiaušinį. Save įtikinėdami, kad kiaušinis nesuskilęs. Ir paukščiui jame bus saugiau.