A.Armonaitė: man atrodo Rusija yra didesnė grėsmė nei biudžeto deficitas

„Mokesčių reformos tokios, kokia ji yra Seime pateikta (...), nepalaikau. Manau, kad reikia sustoti. Dėl gynybos ką tik pakėlėme pelno mokestį, priėmėme žaliuosius mokesčius pakeldami akcizus, apmokestindami kurą ir viskas, sustokime. Lietuva gyvena nuolatinės mokesčių reformos sąlygomis. Dabar ir prieš rinkimus girdime, Vilija Blinkevičiūtė irgi apie mokesčių reformą kalba, konservatoriai irgi, mes sakome – sustokime“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo A. Armonaitė.

„Negalime gyventi nuolatinio mokesčių keitimo sąlygomis, ypatingai kai kaimynai, estai, yra recesijoje, latviai irgi stoviniuoja, turime karą, o Lietuva auga. Kaip sakė estų ekonomistas, Lietuva yra šalis iš kitos planetos. Nesustokime, kam dabar visa tai sugriauti, sumaišyti kortas? Auginkime ekonomiką, darbo vietas (...). Tokiu būdu turėsime daugiau finansų biudžete ir didesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP)“, – aiškino ji.

Vienas iš Laisvės partijos rinkiminėje programoje nurodomų prioritetų – gynybos finansavimui skiriamas 4 proc. BVP. A. Armonaitė tikina, kad tam, jog šis tikslas būtų pasiektas, galima nepanaudotas lėšas bei asignavimus nukreipti ne deficito mažinimui, bet krašto apsaugai. Ji pabrėžė, kad šiuo metu Rusija yra didesnė grėsmė nei biudžeto deficitas.

„(Gynybos finansavimo didinimui – ELTA) yra šaltinių – pavyzdžiui, nepanaudotas lėšas, asignavimus būtų galima nukreipti ne deficito mažinimui, kas dabar yra daroma, bet gynybai. 2023 m. Lietuvos valstybės institucijos nepanaudojo 158 mln. eurų, jie grįžo į valstybės biudžetą, 2022 m. buvo panaši suma, gal apie 120 mln. eurų“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.

„Nemažos sumos yra nepanaudojamos, sugrįžta į biudžetą, yra nukreipiamos deficito mažinimui. Bet jeigu reali grėsmė yra Rusija, o ne deficitas, tai tada ir užkardykime realią grėsmę. Man atrodo Rusija yra didesnė grėsmė negu biudžeto deficitas. Gal Finansų ministerija konservatyviau planuoja biudžetą, čia jau jų dalykai, bet aš politiškai žiūriu į tai, kur yra prioritetas. Jeigu prioritetas yra gynyba, o manau visi su tuo sutinkame, tai čia ir žiūrime. Čia mūsų visi resursai ir turi būti nukreipti“, – akcentavo ji.

Tuo metu kalbėdama apie jos vadovaujamos politinės jėgos prioritetus formuojant 2025 m. valstybės biudžetą, politikė išskyrė investicijų pritraukimui reikalingas paskatas, švietimo ir mokslo finansavimą bei gynybą.

„Užtikrinti tęstinumą, (...) kad augimo darbotvarkė būtų įgyvendinama, investuotojų pritraukimui būtinai reikia paskatų. (...) Aišku labai svarbus švietimo susitarimo vykdymas, ne tik mokytojų atlyginimų didinimas, bet ir mokslo finansavimas visada buvo Laisvės partijos prioritetas“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Ir aišku gynyba, tai pats svarbiausias šiuo metu prioritetas“, – tikino ji.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.