Pirmadienį Seimas leido surengti referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams, tačiau iki kovo 20-osios komitetuose dar bus sprendžiama, ar reikėtų dėl šio klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Referendumo iniciatoriai neliko patenkinti ir siūloma diena - birželio 29-ąja tačiau politologai teigia, jog tai ne pati blogiausia data, kurios buvo galima sulaukti iš valdžios.
Narstys po kaulelį
Pagrindiniu komitetu nutarimui nagrinėti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomai jį narstys Konstitucijos komisija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Referendumą siūloma surengti birželio 29 dieną. Tokiu atveju, pasak Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, jį surengti kainuotų 14 mln. litų. Jei jo data sutaptų su rinkimais, tada jis atsieitų 2 mln. litų. Seime nepritarta Seimo mišrios grupės atstovės Rimos Baškienės siūlymui paankstinti nutarimo svarstymą Seime, numatant datą kovo 18 dieną. Todėl referendumo klausimas bus svarstomas, kaip buvo numatyta anksčiau, kovo 25 dieną.
Parlamentarai taip pat nepritarė opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus siūlymui pavesti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui išsiaiškinti, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta išvada atitinka referendumui surengti keliamus reikalavimus. Tai yra, ar iš tiesų buvo surinkta 300 tūkst. įstatymo reikalavimus atitinkančių parašų. Tačiau parlamentarai pritarė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui prašyti Vyriausybės išvados dėl to, kokios galimos pasekmės, jei referendumas įvyktų ir būtų priimti atitinkami sprendimai.
Užteks laiko diskusijoms
Politologas Algis Krupavičius teigia, jog pasirinkta data nėra pati blogiausia. Ji pasirinkta neatsitiktinai, neva tiek užtruksiančios parengiamosios procedūros.
„Referendumo dėl atominės elektrinės rezultatas buvo toks, kad diskusijos praktiškai nevyko, mat šis buvo rengiamas lygiagrečiai su rinkimais. Tik iš pirmo žvilgsnio tokie sudvejinti balsavimai yra visuomenei naudingi. Tai manyčiau, kad sprendimas referendumą surengti birželio pabaigoje kaip tik yra geresnis. Referendumo iniciatoriai diskusijoms apie jį galės skirti daugiau laiko”, - kalbėjo A.Krupavičius.
Nors referendumo iniciatoriai teigė, jog tuo metu kaip tik būsianti šienapjūtė ir vasara gali sutrukdyti daugeliui žmonių balsavime dalyvauti. Tačiau politologas svarstė priešingai.
„Šienapjūtė kaip tik reiškia, kad žmonės bus namuose ir niekur neišvykę. Antras dalykas, kad birželis nėra pagrindinis atostogų metas, žmonės labiau renkasi liepos pabaigą ar rugpjūtį, tad data tikrai nėra bloga. Tad tikiu, kad žmonės balsuoti tikrai ateis”, - sakė A.Krupavičius.
Politologo teigimu, valdžia taip pat turės pakankamai laiko pristatyti ir papasakoti apie saugiklius dėl žemės pardavimo. Tuo metu kitas referendume esantis klausimas dėl jam surengti reikalingų parašų, kurių dabar teigiama užtektų ir 100 tūkst.
„Aš manau, kad 300 tūkst. parašų, kurių reikia referendumui surengti, yra pernelyg aukštas barjeras. Bet Lietuvoje atsitinka taip, kaip atsitinka, todėl dėl politinės, šiuo atveju ne valios, žmonės inicijavo šį klausimą. Be abejonės, parašų kvota turėtų būti mažesnė”, - patikino A.Krupavičius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“