Algirdo M. Brazausko rekordų greičiausiai niekas nepakartos

90-mečio proga vakar A.Brazausko pagerbimo ceremonija prasidėjo Antakalnio kapinėse. Vainikais prezidento atminimą pagerbė valstybės vadovai, signatarai, bendražygiai.

Popiet Seimo Vitražo galerijoje atverta fotografijų paroda „Tarp dviejų epochų: Algirdui Mykolui Brazauskui - 90". Vakare 90-ųjų gimimo metinių vyko minėjimas ir Valdovų rūmuose. Diskusijose apie A.M.Brazauską kaip asmenybę ir jo indėlį į valstybės kūrimą dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, A.Brazausko artimieji.

Prisimindamas A.M.Brazaus ko gyvenimą, Seime vykusiame minėjime signataras Česlovas Juršėnas sakė, kad A.M.Brazaus kas - didis žmogus, įtakingas politikas, reikšmingai pasidarbavęs Lietuvai.

„Ar viską jisai darė gerai? Visko buvo, bet pastabas, pasiūlymus priimdavo, kritikuojančių nepersekiojo. Buvo žmogiškas, supratingas, lengvai bendravęs su bet kuo, maloniai šypsojosi ir lieka jisai mūsų atminty, kaip nepajudinama uola epochų lūžio laikotarpiu, kaip galingas ąžuolas, atlaikęs audras ir visų krypčių vėjus", - kalbėjo Č.Juršėnas. Jis pabrėžė, kad Kovo 11-ąją nei A.M.Brazauskui, nei jo bendražygiams nebuvo abejonių, kaip balsuoti dėl Nepriklausomybės atkūrimo.

Eltos archyvo nuotr.

Č.Juršėnas akcentavo, kad A.M.Brazausko vadovavimo laikotarpiu, jam iš pradžių būnant prezidentu o vėliau ir premjeru, buvo įtvirtinta Lietuvos Nepriklausomybė, Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos ir NATO nare.

Savo kalboje Seimo narys Gintautas Paluckas tvirtino, kad A.M.Brazauskas savo pavyzdžiu jauniems žmonėms demonstravo lyderystę. Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos tiesiogiai tautos išrinktas prezidentas, pasak parlamentaro, tvirtai stovi istorijos puslapiuose ir yra įkvėpęs ne vieną jaunos kartos politiką.

„Jis savo žiniomis ir savo kompetencija mums, jauniems žmonėms, dažnai kėlė pagarbią baimę - ateisi pasišnekėti, tai šnekėsi faktais, šnekėsi apie reikalą. Tai yra didžiulis iššūkis ir dabarties jauniems politikams, kurie dažnai užsižaidžia emocijomis ir visuomenės kaltinimu. Tačiau išmokęs šias pamokas prisimenu vieną priesaką, kuriuo prezidentas A.M.Brazauskas labai dažnai dalydavosi, jis sakydavo: „Žinote, rūpesčio nesuvaidinsi, žmonės pamatys. Jeigu norite dalyvauti politikoje, jums turi rūpėti, tačiau to nepakanka. Mokykitės, kad tą rūpestį galėtumėte realizuoti, kad galėtumėte nuveikti gerų darbų Lietuvai ir auginkite storą begemoto odą, nes tai tikrai ne visiems patiks, turėsite tai ištverti", - prisiminimais dalijosi G.Paluckas.

Signataras, Seimo narys E.Zingeris itin akcentavo prezidento A.M.Brazausko vizitą Izraelyje 1995 metais, nes esą Knesete dėl žydų žudynių Lietuvoje atsiprašęs A.M.Brazauskas nutiesė tarp tautų tiltą.

Eltos archyvo nuotr.

„Prieiname prie Kneseto, demonstracija, tokiomis baisiomis koncentracijos stovyklų kalinių uniformom, kurią dėvėjo ir mano mama, su plakatais, „Ar atsimenat, kas įvyko Lietuvoje", ir žmonės stovi, žiūri į pirmą Lietuvos atstovą, atvykusį po tų žudynių, jiems tos žudynės atrodo ką tik įvykusios, lyg tai būtų vakar. Ir staiga A.M.Brazauskas meta viską, palieka išsižiojusią apsaugą ir nubėga prie demonstrantų grupės, išplėšia labiausiai šaukusį žmogų. Algirdas, matydamas verkiančius žmones, pačiumpa koncentracijos stovyklos kalinį, su kuriuo po to tapo draugais, pačiumpa tą žmogų ir prie visų pabučiuoja ir lieka tų demonstrantų pusėj.

Jūs įsivaizduojat, kokios drąsos aktas? Palikus visą mūsų reakciją Lietuvoje, visas politiko baimes, kiek procentų neteksi populiarumo. Čia buvo didelis dalykas, todėl šiandien aš noriu pasakyti, kad A. M. Brazauskas žmogiškumo prasme buvo didis žmogus", - kalbėjo E.Zingeris.

Faktai

A.M.Brazauskas - vienintelis Lietuvos politikas, kuris ėjo visas aukščiausias pareigas Lietuvos valstybėje: ir prezidento, ir premjero, ir Seimo pirmininko. Jis - pirmasis Lietuvos žmonių rinktas prezidentas ne tik po Nepriklausomybės atkūrimo, bet ir per visą istoriją, mat tarpukariu nebuvo tiesioginių prezidento rinkimų. Prezidento rinkimuose jo pasiektas rezultatas tikriausiai niekada nebus pagerintas - 1993 m. už jį balsavo net 1,211 mln. rinkėjų.

Algirdas Brazauskas šeimų šventėje Rumšiškėse (1994 m.). Eltos archyvo nuotr. .

1993-1998 m. jis formavo Prezidento institucijos struktūrą ir tradicijas. Beje, A.M.Brazauskui buvo siūloma prezidentūrą įkurti Verkių dvaro rūmuose, tačiau prezidentas nusprendė, kad prezidentūra bus Vilniaus senamiestyje, prie Vilniaus universiteto, nors numatytam pastatui ir reikėjo remonto. A.M.Brazauskas taip nusprendė ne be reikalo - manė, kad, restauruojant prezidentūrą, bus galima prisidėti ir prie Vilniaus universiteto sutvarkymo. Tiesa, A.M.Brazauskui naujoje prezidentūroje dėl užsitęsusių remontų teko dirbti tik pusantrų metų, iki tol jis rezidavo Seimo rūmuose.

Karjerą statybos sektoriuje kaip inžinierius sovietmečiu pradėjęs A.M.Brazauskas vėliau pasuko į politiką, buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius. 1990 m. buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, yra Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, 2001-2006 metais buvo ministras pirmininkas. A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

A.M.Brazausko mintys

2007 m. rugpjūtį A.M.Brazauskas davė interviu „Vakaro žinių"... skaitytojams: šie siuntė į redakciją klausimus, į kuriuos prezidentas vėliau atsakinėjo. Paklaustas, kokie yra jo ateities planai, A.M.Brazauskas atsakė: „Kuo ilgiau pagyventi šitame margame pasaulyje. Į politiką grįžti tikrai nebežadu. Mano ir amžius, ir situacija yra tokia, kad ten nebegrįšiu. Kiekvienam žmogui ateina laikas baigti darbus - vieniems anksčiau, kitiems vėliau".

Skaitytojai teiravosi, ar jis nesigaili visą gyvenimą paaukojęs politikai.

„Aš viso gyvenimo politikai ir neaukojau. Į politiką patekau tik 1988-aisiais. Dirbau ekonomistu, inžinieriumi, statybininku ir neužsiiminėjau politika. Tautinio judėjimo pradžioje taip susiklostė kad įsijungiau į jį".

A.M.Brazauskas neslėpė savo meilės Rokiškiui.

„Jaučiu sentimentus Rokiškiui. Aš visuomet džiaugiuosi, didžiuojuosi, žinodamas, kad esu gimęs Rokiškyje, prisimenu tą namą, kur gimiau, tą vietą, tą kampą, kuriame stovėjo mano lova. Dar gyvos kūdikystės, vaikystės emocijos".