2 nuotr.Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimas pritarti ir taip daug uždirbančių parlamentarų, merų, vicemerų, ministrų, įvairių institucijų vadovų algų didinimui žeidžia ir piktina mažiausiai uždirbančius biudžetininkus. Pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai stebisi: jiems didinti algas pinigų, pasak politikų, nėra, tačiau visiems kitiems - yra.
Pagal projektą, kuriam Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė bendru sutarimu, kad valstybės politikams atlyginimai didėtų 11-13 proc., valstybės pareigūnams - 37-49 proc., žvalgybos pareigūnams - 13-40 proc. Kai kurių iš šių žmonių pajamos didėtų net iki 800 eurų per mėnesį - daugiau nei dvigubai daugiau, nei uždirba socialinių darbuotojų padėjėjai. Tiesa, tokiam komiteto sprendimui dar turi pritarti ir visas Seimas.
Šių grupių žmonėms algos apskaičiuojamos bazinį dydį, kuris šiuo metu siekia 130,5 euro ir jo nesiūloma keisti, padidinant iš pareiginės algos koeficientų. Būtent pastaruosius ir ketinama padidinti, todėl auga ir algos (žr. lentelę). Beje, vienas iš pateikiamų argumentų, kodėl reikia didinti algas ir taip daug uždirbantiems, - algos yra per mažos, o tai verčia imti kyšius.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Rasa Laiconienė priminė, kad politikai žadėjo, jog dėl vasarį įsigaliojusio įstatymo, naujai reglamentuojančio mažiausiai uždirbančių biudžetininkų algas, jos padidės. Tačiau esą kai kuriems jos didėjo tik simboliškai, o kai kuriems visai nedidėjo.
„Nuo vasario keitėsi tik biudžetinių įstaigų darbuotojų algų apskaičiavimo sistema, o socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai būtent tokie ir yra. Tačiau keitėsi tik pati sistema, jokio padidėjimo praktiškai nebuvo. Padidėjo tik socialinių darbuotojų padėjėjų, kuriems savivaldybės buvo apskaičiavusios minimalią algą, atlyginimai, nes padidinti minimalūs koeficientai. Tie, kas uždirbdavo 380 eurų popieriuje, dabar uždirbs 399 eurus popieriuje. Kitaip tariant, jei buvo nustatyta minimali alga, tai popieriuje po naujo įstatymo įsigaliojimo ji padidėjo tik 19 eurų. Tai yra labai mažas padidėjimas. O socialiniams darbuotojams jokio padidėjimo iš viso nebuvo. Jei pernai jų darbo užmokestis buvo mažesnis nei naujasis nustatytas minimalus koeficientas, tai 2017 m. alga turi būti padidinta iki minimalaus koeficiento. Tačiau tokių socialinių darbuotojų nebuvo“, - kalbėjo R.Laiconienė.
Anot jos, pikta, kad svarbų darbą atliekantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams padidinti algas pinigų nėra, o tuo metu kai kuriems valstybinių institucijų vadovams, ir taip uždirbantiems daug, ketinama algas didinti po 800 eurų.
„Neteisinga nevertinti ir normaliai neatlyginti už darbą žmonėms, nuo kurių priklauso kelių kartų likimai. Į socialinius darbuotojus, į pedagogus turi žiūrėti kaip į tuos, nuo kurių priklauso būsimoji karta. Jei mes neinvestuosime į juos, jei nekelsime kvalifikacijos, išeis vertybiniai žmonės, šią profesiją pasirinkę tik iš pašaukimo, nes jie nori būti naudingi visuomenei. Jei tokių žmonių neišlaikysime, jų vietas užims tie, kurie tiesiog tenorės mechaniškai atidirbti darbą. Socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams už darbą atlyginama neadekvačiai, tačiau didinti algas neva pinigų nėra. Bet tuo pačiu metu siūloma didinti algas politikams, valstybės institucijų vadovams ir kitiems. Vadinasi, pinigų valstybėje yra, Lietuva juk nebankrutuoja. Problema yra lėšų perskirstymas. O tokie sprendimai parodo, kokie žmonės yra vertinami, o kokie ne“, - akcentavo R.Laiconienė.
Jai nuostabą kelia argumentas, kad minėtiems ponams reikia didinti algas tam, kad jie neimtų kyšių.
„Juk tokiems dalykams prižiūrėti yra sukurtos tarnybos. Viską galima patikrinti, o ne pulti didinti algas vien todėl, kad tie žmonės priiminėja sprendimus, kurie gali būti korupciniai“, - stebėjosi R.Laiconienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
