Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nusprendė, kad Audito komitetui vadovaujantis „aušrietis“ Artūras Skardžius nesupainiojo viešųjų ir privačių ryšių vėjo energetikoje.
Už tokias išvadas balsavo 9, susilaikė 2 komisijos nariai.
Klausimus dėl A. Skardžiaus iniciatyvos iš naujo vertinti antrojo jūros vėjo elektrinių parko pagrįstumą ir sustabdyti tuo metu vykusį konkursą kėlė konservatoriai.
Šiuo metu antrojo jūros vėjo parko konkursas sustabdytas Vyriausybės sprendimu, Seimas iki pavasario pabaigos turėtų patvirtinti atnaujintas jo sąlygas.
Padaryti projekto kaštų ir naudos analizę ir, kol ji bus baigta, antrojo parko konkursą stabdyti dar sausį ir siūlė A. Skardžiaus vadovaujamas Seimo Audito komitetas.
Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) frakcijos, tokie „Nemuno aušros“ atstovo veiksmai sudaro įspūdį, jog parlamentaras rūpinasi asmeniniais interesais.
„A. Skardžiaus sutuoktinė yra sudariusi komercinės žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininkas UAB „Naujoji energija“ vykdo vėjo jėgainių parko eksploatacijos veiklą. Iš šių sandorių gaunama finansinė asmeninė nauda tiesiogiai priklauso nuo elektros energijos supirkimo kainos“, – akcentavo konservatoriai.
Visgi pats A. Skardžius komisijos posėdyje kritikavo, kad politiniai oponentai jį žemina kaip Seimo narį ir daro „klaidingas sąsajas“, stengiasi sudaryti „persekiojimo sąlygas“, selektyviai taiko parlamento tvarkas.
„Labai aiškiai deklaruoju, kad mano sutuoktinė nuomoja žemę „Renovacijos partneriams“, kurie neužsiima jokia energetika. Kam jie subnuomoja – tai vėlgi klausimas, tie subnuomininkai keitėsi ne kartą, bet aš noriu pabrėžti, kad pajamos per pastaruosius daugiau negu 10 metų yra pastovios, nesusijusios nei su saule, nei su vėju. (…) Pastovios – tai yra jas galima sukontroliuoti per mokesčių administratorių ir visa kita“, – aiškino politikas.
A. Skardžiaus teigimu, per pastarąjį dešimtmetį ne kartą keitėsi ir jo šeimos valdomo sklypo subnuomininkas – šiuo metu tai yra Estijos valstybinės kompanijos „Eesti Energia“ valdoma įmonė.
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė kreipimesi komisijai teigė, kad iš praėjusių metų pabaigoje A. Skardžiaus pateiktos privačių interesų deklaracijos matosi, jog sudaryti sandoriai su bendrove ,,Renovacijos partneriai“ yra galiojantys.
Be to, pasak M. Lingės, yra deklaruoti ir kiti ryšiai, sudarius nuomos ir pardavimo sandorius su fiziniais asmenimis, kurie taip pat gali būti susiję su interesais vėjo energetikos srityje.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Įmonė kovą metiniame pranešime skelbė, kad šio parko veiklos pradžia gali nusikelti keletą metų, susiduriant su tam tikrais finansiniais iššūkiais bei visoje Europoje stringant žaliojo vandenilio projektams – nors skelbta, kad pradėti veikti parkas galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.