1 nuotr.Suskaičiavus sekmadienį vykusių pirmalaikių Panevėžio miesto mero rinkimų balsus, į po poros savaičių rengiamą antrąjį turą pateko politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė ir konservatorius Ignas Gaižiūnas.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, už L. Masiliūnienę balsavo 49,20 proc., už I. Gaižiūną – 24,90 proc. rinkėjų. Šie politikai tarpusavyje varžysis kovo 30-ąją vyksiančiame antrajame rinkimų ture.
Nors rinkėjų palaikymu gerokai atsiliko nuo konkurentės L. Masiliūnienės, I. Gaižiūnas tikina, jog pastarųjų rinkimų rezultatas džiugina ir rodo augantį miesto gyventojų palaikymą konservatorių partijai.
„Ne tik esame antrame ture, bet ir parodėme geriausią rezultatą tarp partijų Panevėžyje. Taip pat mūsų rinkėjų skaičius, nepaisant mažesnio aktyvumo, yra ryškiai didesnis nei per praeitus savivaldos rinkimus – ir tai yra pozityvus ženklas, kad panevėžiečiai rodo didesnį pasitikėjimą mūsų politine jėga ir kandidatais“, – Eltai sekmadienio vakarą sakė konservatorius.
Politikas pažymėjo, jog toliau aktyviai dirbs iki antrojo mero rinkimų turo, tačiau nepaisant rinkimų baigties – tęs darbus Panevėžio mieste.
„Nepriklausomai nuo rezultatų, mes lygiai taip pat ir toliau dirbsime, siekdami suteikti panevėžiečiams alternatyvą ir parodyti, kaip gali būti kitaip valdomas miestas“, – pridūrė I. Gaižiūnas.
VRK duomenimis, dėl Panevėžio mero posto kovojęs socialdemokratas Saulius Raziūnas sulaukė 8,88 proc. rinkėjų palaikymo, „Nemuno aušros“ atstovas Julius Limantas – 6,76 proc. balsų.
Tuo metu penktoje vietoje likęs liberalas Algimantas Kolpertas sulaukė 5,85 proc. rinkėjų palaikymo, o už Demokratų „Vardan Lietuvos“ iškeltą Solveigą Dagę balsavo 3,63 proc. gyventojų.
Rinkimų rezultatus VRK dar turės oficialiai patvirtinti komisijos posėdyje.
Pirmojo rinkimų turo metu Panevėžyje iš viso balsavo 27,35 proc. rinkėjų. Čia balsavimo teisę turi 72 658 gyventojai.
ELTA primena, kad mero rinkimai Panevėžyje rengiami po to, kai buvęs miesto vadovas Mykolas Rytis Račkauskas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešuosius pirkimus. Teismas jam skyrė baudą ir taip pat atėmė teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
