Antrųjų partijų pasirinkimų reitingas: dešiniųjų koalicijos tikėtis neverta

Liepos 16-30 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą, per kurią gyventojų teirautasi, koks būtų jų antrasis pasirinkimas Seimo rinkimuose. Šis rodiklis paprastai atskleidžia, kurios partijos turi potencialą pritraukti papildomų rinkėjų.

Tyrimo duomenimis, didžiausią „antrojo pasirinkimo“ reitingą turi Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas”. Kaip antrąjį pasirinkimą šią partiją nurodė 8,9 proc. respondentų. Labai panašus rezultatas (8,6 proc.) yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). Už „valstiečių“ nugarų iškart rikiuojasi Darbo partija (8,2 proc.), ketvirtoje vietoje – Gintauto Palucko vedami socialdemokratai (8 proc.).

Penketuką užbaigia Gedimino Kirkilo pirmininkaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Kaip antrąjį pasirinkimą ir galimą alternatyvą pirmajam valdančiuosius „socialdarbiečius“ nurodė 6,6 proc. šalies gyventojų.

Toliau rikiuojasi dešiniajam politiniam spektrui priskiriamos liberalios partijos: Aušrinės Armonaitės Laisvės partija (4,8 proc.) ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen Liberalų sąjūdis (4,3). Aštuntoje vietoje – antisistemine jėga save tituluojanti Centro partija „Gerovės Lietuva“ (3,5 proc.). Antrąjį rezultatą partiniuose reitinguose turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – tik devintoje vietoje. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamus konservatorius, kaip alternatyvą pirmajam pasirinkimui, rinktųsi 3 proc. gyventojų.

Mažiausiai, kaip alternatyvos patrauklios Arvydo Juozaičio pirmininkaujama Kartų solidarumo sąjunga-„Santalka Lietuvai“ (2,6 proc.), Rimanto Dagio Krikščionių sąjunga (2,4 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga (0,9 proc.) ir Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas (0,7 proc.).

Pirmieji pasirinkimai

Naujienų agentūra ELTA jau anksčiau skelbė „Baltijos tyrimų“ liepos 16-30 d. atliktą apklausą, rodančią, už kurias partijas gyventojai yra linkę atiduoti savo balsą spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Vertinant pirmuosius respondentų pasirinkimus, politinių partijų rikiuotė reitingų lentelėje gerokai skiriasi.

Pirmojoje partinių reitingų lentelės vietoje – LVŽS, už juos ketina balsuoti 15,2 proc. apklaustų šalies gyventojų. Antrojoje vietoje – konservatoriai. Liepą už šią partiją balsą ketino atiduoti 12,9 proc. piliečių. Trejetuke su 9,4 proc. palaikymu – G. Palucko socialdemokratai.

Apklausa rodo, kad 7,4 proc. šalies gyventojų šiuo metu palaikytų Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“. Antrųjų pasirinkimų lyderė „Laisvė ir teisingumas“ šiame reitinge (pirmųjų pasirinkimų) rikiuojasi penktoje vietoje. Liepą prielankumą šiai partijai išsakė 5,6 proc. piliečių. Panaši gyventojų dalis – 5,4 proc. teigia, kad galėtų balsuoti už Lietuvos liberalų sąjūdį.

Likusios partijos, kaip rodo atliktas tyrimas, 5 proc. ribos neperžengia: 3,2 proc. respondentų teigia, kad rudenį Seimo rinkimuose palaikys Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Už jos rikiuojasi Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (liepos mėnesį palaikė 2,7 proc.), Gedimino Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“ toliau stabiliai laikosi ties 2 procentų riba. Liepos mėnesį šią partiją rėmė 2 proc.

Didžiausia intriga – kaip baigsis kova tarp nuo centro į kairę esančių partijų

Ekspertų teigimu, antrojo pasirinkimo tendencijos, ko gero, liūdniausiai atrodo konservatoriams, pastaruosius 8 metus praleidusiems opozicijoje. Ir nors žemas antrojo pasirinkimo rodiklis Tėvynės sąjungai nėra naujiena, panašu, svarsto politologai, kad po spalį įvykusių rinkimų valdančioji dauguma bus lipdoma nuo centro į kairę išsirikiavusių partijų. Todėl jų nuomone, būtent konkurencija tarp šio ideologinio spektro partijų kurs pagrindinę rinkimų intrigą.

„Centro dešinėje pusėje, kurioje yra Tėvynės sąjunga ir liberalai, didesnio manevro galimybės partijoms nėra. Jie tik minimaliai tarpusavyje stumdosi. Iš jų beveik niekas neperšoka, pavyzdžiui, į centro kairę. O centro kairėje – balsuojančių potencialas yra kur kas didesnis nei centro dešinėje. Tačiau, kita vertus, ten ir politinių partijų yra daugiau. Būtent čia vyksta kur kas įdomesnė kova ir konkurencija tarp partijų: rinkėjai mėtosi tarp galimų pasirinkimų, persistumdymai gali būti gana reikšmingi. Pavyzdžiui, jei dešinėje pusėje jau dabar aišku, kad Tėvynės sąjunga smarkiai lenkia liberalus, tai, ko gero, šioje pusėje Tėvynės sąjunga ir bus pirma. Tuo tarpu kairėje pusėje partijų takumas yra ganėtinai didelis. Todėl pandeminiai dalykai gali labai reikšmingai paveikti rinkimų rezultatus“, – Eltai teigė „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė.

Kita vertus, pažymėjo „Baltijos tyrimų“ direktorė, nepaisant didesnių galimybių pritraukti elektoratus, kairiosioms politinėms jėgoms kyla kur kas daugiau ir grėsmių. Pasak sociologės, partijos, turinčios aukštesnius antrojo pasirinkimo rodiklius, dažnai susiduria su viena problema – jų elektoratai yra mažiau aktyvūs.

„Tarp tų rinkėjų, kurie turi didesnį antrojo pasirinkimo rodiklį, atitinkamai mažiau aktyvus ir elektoratas. Tad, galima sakyti, kad centro kairės pusėje partijoms reikia daugiau pastangų tam, kad savo potencialą išnaudotų“, – samprotavo R. Ališauskienė.

Vienmandačių antruosiuose turuose konservatoriams bus labai sunku

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas duomenis, teigė manąs, kad juos jau dabar galima vertinti kaip signalą, kad po spalio 11 d. rinkimų formuosis centro -kairės koalicija.  

„Ši apklausa rodo, kad jeigu ir toliau tęsis tokia pati situacija, tai, matyt, po rinkimų koalicija ir bus formuojama iš centro kairiųjų jėgų“, – Eltai teigė L. Bielinis.

Tai, kad konservatorių antrojo pasirinkimo reitingas nėra aukštas, mano L. Bielinis, yra ganėtinai rimta problema Tėvynės sąjungai. Jo teigimu, tai labai apsunkins TS-LKD galimybes gerai pasirodyti vienmandatėse apygardose, kuriose bus surengtas antrasis turas.

„Vienmandatėse antrasis pasirinkimas yra labai svarbus. Todėl konservatoriams bus labai sunku tose vienmandatėse, kuriose vyks antrasis rinkimų turas. Kitaip tariant, antrajame ture greičiausiai konservatoriai nebus tie, už kuriuos balsuos žmonės. Tai yra problema, kurios konservatoriai taip ir neišsprendė“, – svarstė L. Bielinis.

„Aš manyčiau, kad vienmandatėse lemiamą žodį tars centro kairiųjų rinkėjas“, – įsitikinęs VDU profesorius.

Įžvelgia grėsmes „valstiečiams“

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojos Rimos Urbonaitės manymu, vertinant antrųjų pasirinkimų rezultatus galima kalbėti ne tik apie konservatoriams, bet ir valdantiesiems „valstiečiams“ iškilusias rizikas. Politologės teigimu, sprendžiant iš to kaip komunikuoja valdantieji ir kaip keičiasi užsikrėtimų koronavirusu tendencijos, yra prielaidų manyti, kad rinkėjas savo balso nebus nusiteikęs lemiamą dieną atiduoti šiuo metu valdančiosioms jėgoms.  

„Antrajame ture rinkėjas neretai balsuoja rinkdamasis mažesnę blogybę. Todėl vienmandatėse gali būti itin svarbus ir partinis elementas. Jei „valstiečiai“ pridarys artimiausiu metu klaidų, tai kovoje su socialdemokratais jiems gali kilti problemų. Socdemai gali pasirodyti tiesiog patrauklesni“, – samprotavo MRU dėstytoja.

R. Urbonaitės manymu, tai, kad „valstiečių“ ir socialdemokratų antrojo pasirinkimo reitingas yra labai panašus, nė viena partija negali leisti sau klupti, o valdžią turinčių „valstiečių“ pozicija yra net rizikingesnė.

„Socialdemokratai rinkėjams antrajame ture gali pasirodyti šiek tiek neutralesni ar net, įvertinus tai, kad jie yra opozicijoje, ir patrauklesni“, – teigė R. Urbonaitė.

„Galiausiai, socialdemokratai rinkėjui gali tiesiog priminti, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio elgesį kad ir dėl Baltarusijos, kai matome, kaip desperatiškai ignoruojant faktus, jis užstoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderius, kurie akivaizdžiai žaidžia šiuo metu dvigubą žaidimą ir kelti klausimą dėl vertybinės politikos. Taigi čia jau lengvo pasivaikščiojimu nebus, jei tik rinkėjui bus svarbūs tie vertybiniai dalykai. O kartais gali reikėti labai nedaug apsisprendimui ir kartais keli balsai gali viską lemti. Taigi pastarojo laikotarpio klaidų kaina „valstiečiams“ gali būti nemaža.“, – tvirtino politologė.

 Be to, neatmetė galimybės R. Urbonaitė, reikšmingos įtakos gali turėti ir pandemijos plitimo tendencijos šalyje. Pasak jos, jei visgi situacija dėl koronaviruso blogės, visuomenė tai gali įvertinti kaip valdžios padarytų klaidų rezultatą.

„Gali būti, kad „valstiečiai“ neapskaičiavo. Bando elgtis pagal jau išbandytą algoritmą, bet dabar jau paklydimų niekas neatleis. Juk laiko pasiruošimui buvo“, – teigė R. Urbonaitė.

Apklausa vyko 2020 m. liepos 16 – 30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.