1 nuotr.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas mano, kad, pasikeitus geopolitinei situacijai Lietuvoje ir pasaulyje, turime iš naujo pažvelgti į mūsų nacionalinio saugumo prioritetus ir atnaujinti pagrindinį strateginį dokumentą - Nacionalinio saugumo strategiją, kuri buvo patvirtinta dar 2012 m.
"Stebėdami, kas vyksta mūsų šalyje ir aplink mus, galime matyti, kad mūsų informacinę erdvę jau senokai bandoma uzurpuoti įvairaus tipo propaganda. Rusijos propagandos mašina aktyviai bando prasimušti į Lietuvos žmonių protus. Kryptingai ir nuosekliai siekiama pakirsti tautos pasitikėjimą valstybe ir savimi, šalies valdžia, mūsų kariuomene, pilietinės visuomenės institutais, pamatinėmis vertybėmis, menkinami valstybės pasiekimai ir išpučiamos problemos", - sako A. Paulauskas.
Jo nuomone, informacinis saugumas yra viena iš dabartinių ir aktualiausių problemų, o informacinėms grėsmėms turime skirti ypatingą dėmesį. "Tam būtina užtikrinti saugų valstybės funkcionavimą informacinėje erdvėje. Tik kontroliuodami savo pačių informacinę erdvę, efektyviai galėsime ginti nacionalinius interesus išorinėje erdvėje", - sako NSGK pirmininkas.
Jo nuomone, negalima atmesti ir hibridinių grėsmių, su kuriomis akivaizdžiausiai susidurta Ukrainoje. "Tai valstybinių ir nevalstybinių vienetų veikimas kartu, siekiant išsikeltų tikslų. Tikslai gali būti sumaišties sukėlimas, manipuliavimas žiniasklaida ir socialine erdve, spaudimo strateginių sprendimų priėmimui darymas ir kt. Hibridinės grėsmės yra pavojingos savo pobūdžiu, daugialypiškumu, dažnai veikiama pasitelkiant ne vieną įrankį ar kanalą", - sako A. Paulauskas.
Jo teigimu, visos šios grėsmės šiuo metu yra labai aktualios Lietuvai, su jomis susiduriame kasdien. "Aktyviausiai jos pasireiškia socialiniuose tinkluose, nes juose kuriamos įvairios grupės, kanalai, kuriuose transliuojama informacija prasilenkia su realybe. Būtent šias grėsmes šiandien turime laikyti nacionalinio saugumo prioritetais. Tai privalome įtvirtinti ir atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje", - sako jis.
Politiko teigimu, atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje turėtų būti išdėstytas kitoks požiūris į Rusiją.
"Dabar galiojančioje mūsų Nacionalinio saugumo strategijoje, kuri buvo atnaujinta 2012 m., reiškėme pasitikėjimą Rusijos Federacija ir siekėme su ja stiprinti ryšius. Šiandien šią šalį galime įvardyti kaip agresorę (privalome konkrečiau apibrėžti mūsų požiūrį į Krymo okupaciją, Rytų Ukrainos konflikto eskalavimą), keliančią grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Turime nuspręsti, kokia kryptimi turi klostytis mūsų santykiai su šia kaimynine šalimi", - sako jis.
Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje reikės aptarti, politiko nuomone, ir vis aktyvėjančią imigracijos problemą, įtvirtinti nuolatinio ir stabilaus krašto apsaugos finansavimo, viešojo saugumo užtikrinimo nuostatas.
"Pasaulis nuolat keičiasi, tad ir nacionalinio saugumo vertinimas turi būti dinamiškas, prisitaikantis prie realybės ir numatantis galimas tendencijas ateityje. Laikas atnaujinti nacionalinio saugumo strategiją, išsikelti naujus saugumo tikslus ir jų siekti, kad Lietuva būtų saugi ir patikima šalis", - mano NSGK pirmininkas A. Paulauskas.
