1 nuotr.Sekmadienį paaiškėjus, kad apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis yra Tautos ir teisingumo partijos keliamas kandidatas į prezidentus, dėl Konstitucijos nuostatų politiko planams gali būti užkirstas kelias.
Už kitą Seimo narį balsavusio, Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio P. Gražulio mandatas buvo panaikintas praėjusių metų gruodį. Mandato netekusiam parlamentarui 10 metų uždrausta kandidatuoti į Seimą.
Visgi, Konstitucija taip pat numato, kad prezidentu gali būti renkami tik tie piliečiai, kurie gali būti renkami ir Seimo nariais.
Tą patvirtinusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tikina, kad jeigu politikas tam tikrą laiką negali būti renkamas Seimo nariu, jis taip pat negali būti registruotas kandidatu į prezidentus.
„Visiems į Respublikos Prezidentus kandidatuojantiems asmenims be išimčių yra taikomos vienodos kandidatavimo sąlygos.Tokiu atveju, jeigu į Prezidentus kandidatuojantis asmuo tam tikrą laiką negali būti renkamas Seimo nariu, tai reiškia, kad būti registruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus taip pat negali“, – į Eltos pateiktą užklausą atsakė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Pasak I. Ramanavičienės, VRK dar nėra gavusi Petro Gražulio dokumentų registruotis dalyvauti prezidento rinkimuose.
ELTA primena, kad sekmadienį Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) prezidento rinkimams iškėlė partijos pirmininko, eksparlamentaro Petro Gražulio kandidatūrą.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.
Šiuo metu apie ketinimus siekti šalies vadovo posto paskelbė 12 pretendentų. Vienas jų – antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam oficialią paramą išreiškė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nutarusi nekelti savo kandidato.
Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga.
Taip pat yra žinomi dar 4 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas bei naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Parlamentinė Lietuvos regionų partija buvo nutarusi remti Kazlų rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą į prezidentus. Visgi, vėliau ir kandidatas, ir pati partija persigalvojo – sprendimas, ką paremti šalies vadovo rinkimuose, bus priimtas pavasarį.
Prezidento rinkimuose nutarė nedalyvauti ir Liberalų sąjūdis, tačiau politinė jėga kol kas neparėmė jokio kito pretendento į šalies vadovus.
